Į kraštiečių šventę susibūrusi Kalvių kaimo bendruomenė: „Pasistatėm koplyčią, pasistatysim ir varpinę“ (foto) (0)

Liepos 15 d. į Kalvius (Rokiškio r.) rinkosi kraštiečiai, kaimo gyventojai, svečiai – kaimas minėjo 770 m. jubiliejų. Nuo 2003-ųjų kas penkerius metus rengiamos šventės tapo tradicija, suburianti buvusius ir esamus kaimo gyventojus, susitikimų metu pasveikinami aktyviausi bendruomenės nariai, prisimenami nuveikti darbai ir aptariami nauji. 

Brandesni už Vilnių

Įspūdingos sukakties proga Kalvių kaimo gyventojus ir kraštiečius sveikinęs Rokiškio r. savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas pastebėjo, kad Kalviai brandesni už patį Vilnių ir abejojo, kad Rokiškio krašte yra „vyresnė“ gyvenvietė, kaimas ar miestelis. „Ne metai, pavadinimai ir ne gyvenviečių dydžiai viską lemia, gali būti didelė, ar maža vietovė, bet jos sėkmė, vardo žinomumas priklauso nuo bendruomenės, jos lyderių – žmonių, kurie negailėdami savo laiko skiria labai daug dėmesio visam kaimui ir bendruomenei. Džiaugiuosi, kad jūsų bendruomenė turi stiprius lyderius, kurie sugeba vienyti, sutelkti, sujungti bendriems darbams“, – kalbėjo meras.

Pagerbė šviesuolius

Iš Kalvių kilęs buvęs Kamajų seniūnas Vytautas Vilys sveikino Sėlių krašto šviesuolius. Šiemet ant Juodonių piliakalnio šviesuolio (jau septintojo) vardas suteiktas bibliotekininkei Gražinai Matukienei, renkančiai ir saugančiai Sėlių krašto istorijos žinias, ugdanti jauniems žmonėms meilę savo kraštui.

Padėka skirta Ritai Merkienei bei jos vadovaujamai komandai už jaunimo globą ir sportinės veiklos vystymą „Kamajų respublikoje“ bei gimtojo krašto vardo garsinimą Lietuvoje. Mokytojos treniruojami Kamajų ir Kalvių vaikai pasiekė puikių rezultatų sportinėse varžybose tarp kaimiškųjų vietovių.

Kuriančius dabartinę kaimo istoriją ir nepamirštančius praeities kalviečius sveikino Kamajų seniūnė Lina Zolubienė, LR seimo narys Jonas Jarutis, Kamajų seniūnės pavaduotojas Giedrius Mikalkevičius, dovanojęs savo tapytą paveikslą, kiti svečiai.  

 Stebina ir įkvepia

Kalvių seniūnaitis Gintaras Kepalas pasakojo, kad prieš penkerius metus kraštiečių susitikime buvo sutarta dėl koplyčios statybų. Kalviečiai kaip tarė, taip padarė, 2020 m. liepos 4 koplyčia pašventinta ir atverta tikintiesiems. Pasak G. Kepalo, toks Kalvių kaimo bendruomenės stiprumo pavyzdys svetimus stebina, o savus įkvepia. „Šio jubiliejinio susitikimo tikslas – žmonės ir kaimas. Kalbant apie žmones, šiandien visi galime pabendrauti, pasimatyti su vaikais ir jaunystės draugais, papasakoti linksmas istorijas, geriau pažinti jaunąją kartą, kuri per penkerius metus pasikeičia greičiau nei mes…“, – renginio metu kalbėjo seniūnaitis.

 Pasveikina abiturientus

Bendruomenė suskaičiavo, kad šiuo metu kaime gyvena 134 žmonės.  Gyventojai renkasi į tradicines šventes ir kuria naujas, praėjusiais metais kvietė į moliūgų šventę, vis dažniau organizuoja pėsčiųjų ir dviračių žygius, atgaivino šokius ir gegužines, kuriomis Kalviai didžiavosi nuo seno. G. Kepalas pasidžiaugė veiklą vykdančiais žmonėmis: Elvyra Tumienė kepa ruginę duoną, Vaida ir Saulius Paunksniai džiovina česnakus, Vida Steniulienė gamina sūrius.

Kalvių gyventojai turi dar vieną tradiciją, stiprinančią jaunimo ryšį su gimtuoju kraštu –

kasmet pasveikina kaimo abiturientus, šiemet į plačiuosius vandenis išlydėta Monika Mažylytė, pernai – Agnė Venclovaitė ir Šarūnė Kaušakytė.

Įskiepytas bendruomeniškumas

Renginio vedėja, seniūnaičio dukra Gitana Matiekuvienė – jaunosios Kalvių kartos atstovė, jau dešimtmetį gyvenanti Vilniuje, džiaugiasi turėjusi galimybę dalyvauti visuose Kalvių bendruomenės susitikimuose. „Augau savo kraštą ir savo kaimą mylinčioje šeimoje, kurioje visada buvo mokoma  bendruomeniškumo ir patriotiškumo savo kaimui. Su metais tai suprantu ir vertinu vis labiau. Kaimo susitikimas kažkuo panašus į giminės susitikimą, nes čia susirenka žmonės, kurie dalijasi tais pačiais namais, tomis pačiomis istorijomis, jiems brangūs tie patys vardai ir keliai. Kaip ir giminėje, gali prieiti prie kiekvieno ir paklausti kaip sekasi“, – kalbėjo G. Matiekuvienė. Pasak moters, identitetas susiformuoja ten, iš kur esi kilęs, todėl visada jaučianti trauką gimtajam kaimui – norisi prisidėti prie veiklų, kad Kalviai išliktų kitokie – šviesus kaimas, kuriame gyvena darbštūs žmonės.

 Reikia varpo

Kalvių kaimo bendruomenės pirmininkė Stasė Gruoblienė sakė, kad šiuo metu bendruomenėje yra 37 nariai. Vardindama nuveiktus darbus, minėjo bendruomenės iniciatyvą pastatytą koplyčią, atidengtą akmenį 1710 m. maro aukoms atminti. Paženklinti maro aukų kapinių vietą ilgus metus buvo šviesaus atminimo Jono Galvydžio rūpestis. Jo šeima ir bendruomenė 2020 m. įgyvendino šią idėją.

Bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad Kalviuose, nors lėtai, kuriasi jaunos šeimos, o vasarą kaimas pilnas jaunimo. Kad vaikams nereikėtų važinėti į Verksnionis maudytis, bendruomenė išsikasė tvenkinį, įsirengė paplūdimį, tinklinio aikštelę. Prie tvenkinio pramogauja, organizuoja varžybas, o žiemą žvejoja. Buvusioje mokykloje įkurtas Venclovų šeimos laisvalaikio centras, tai dar viena traukos vieta jaunimui.

Paklausta apie artimiausius darbus, S. Gruoblienė sakė: „Pirmiausiai norime pasistatyti varpinę,  kad varpas kviestų bendruomenę ir džiaugsmui, ir nelaimei. Ir šiandien jo mums labai trūko“.

O renginio metu kalviuose susirinkę kraštiečiai nusprendė – statysim varpinę ir svarstė, kokio varpo reikėtų –  ar didelio, ar kad ilgiau skambėtų.

 Nuo Mindaugo laikų

Renginio metu pristatytas šiam susitikimui parengtas albumas „Kalviai. Gyvi nuo Mindaugo laikų“, kuriame įamžina kaimo istoriją ir dabarties gyvenimas. Albumą parengė S. Gruoblienė, Elvyra Tumienė, Lina Matiukaitė. Kalvių kaimo istorijos žinovas, šio krašto šviesuolis, radiotechnikos inžinierius Jonas Bendorius, pratarmėje rašo: „Manytina, kad Kalvių kaimo pavadinimas senovėje kilo nuo vietos, kurioje iš balų rūdos lydymo krosnyje buvo lydoma geležis, mat kalvių balose mušė geležingos versmės ir susidarinėjo balų rūda, kuri buvo plaunama Mickūnų skardžiaus upelyje. Ant kalvos stovėjo kalvė, kurioje lydydavo geležį. Korėta geležis buvo sukalama, sutankinama. Iš tokios jau buvo daromi įnagiai ir ginklai. Matyt, karaliaus Mindaugo laikais kalviai buvo žymi vietovė, nes ji minima Mindaugo sutartyse su kardininkais. Kad čia stovėjo kalvė rodo ir šiais laikais išariami juodi sukepę žemės luitai ir surastos gargažės...“

Veikė kalvė

Renginyje pasveikintos jaunos šeimos, auginančios vaikus. Koncertavo Vaida Barauskaitė, Aukštakalnių kaimo kapela „Barškutis“, kiemeliuose savo gaminius pristatė ir į edukacija kvietė vietos ir Duokiškio, aplinkinių kaimų ūkininkai, amatininkai. Aukštakalnių kaimo šeimininkės  vaišino koše. Kaip ir dera Kalviuose, veikė kalvė, norintys galėjo užsisakyti geležines klumpes.