Ištapę Rokiškio langines, plenerų organizatoriai dairysis į kaimus ir miestelius (0)

Įvairias istorijas pasakojančios tapytos Rokiškio namų langinės priverčia stabtelėti ne vieną miesto svečią. Prieš 19 metų pradėję kurti dabar jau tapytų langinių miestu vadinamo Rokiškio „veidą“ menininkai nebeišsitenka mieste – surasti neišpuoštų namų vis sunkiau, tad ateityje tapytų langinių galbūt atsiras ir rajono miesteliuose, kaimuose.

Naujas posūkis

Rugpjūčio 1 d. Rokiškyje startuos XIX langinių tapymo pleneras. Menininkai dirbs Žiobiškyje, o rugpjūčio 5 d. planuojamas plenero darbų pristatymas. Pirmieji plenerų organizatoriai – Arūnas Augutis ir Nida Lungienė, nuo 2015 m. šią iniciatyvą perėmė „Tyzenhauzų paveldo“ asociacija. Šios asociacijos pirmininkas Giedrius Kujelis pasakoja, kad bus papuošti dar trys namai Dariaus ir Girėno, Pandėlio bei Vytauto gatvėse.

Kvietė gyventojus

Šiemet buvo kviečiama atsiliepti gyventojus, kurie nori, kad jų namų langinės papuoštų dailininkai. Anksčiau buvo kitokia praktika, plenero organizatoriai  vaikščiodavo po namus ir siūlydavo patys. Ne visi gyventojai tuo džiaugėsi ir pageidavo menininkų dėmesio.

„Atsiliepė labai daug žmonių, gyvenančių ne mieste, o rajono ribose, kaimo teritorijose. Naujas posūkis, galvojame, galbūt kažkuriais metais reikės organizuoti plenerą būtent rajono gyventojams. Nes poreikis yra, o mieste kasmet vis sudėtingiau surasti tinkamų namų. Yra žmonių, kurie nori papuošti langines, bet būna netinkamas namas – fiziškai neįmanoma uždėti langinių arba  pastatas apaugęs medžiais, krūmais ir piešinių nesimatytų“, – pasakojo G. Kujelis.

Domisi, kiek kainuos

Plenero organizatoriai, sulaukiantys skambučių iš gyventojų, kurie teiraujasi, kiek kainuos langinių ištapymas, primena, kad viskas daroma nemokamai. Bus puošiami tie langai, kurie matomi nuo gatvės, kad jais grožėtis galėtų rokiškėnai ir miesto svečiai. Šiemet dailininkai papuoš 10 langų –  20 langinių.

Kokias istorijas šį kartą pasakos piešiniai, paaiškės po menininkų pokalbio su namų šeimininkais, paprastai jau pirmąją dieną plenero dalyviai bendrauja su gyventojais, išsiaiškina jų pomėgius ir norus. Kartais temas įkvepia tam tikros aplinkybės, pastato paskirtis.

Tapo sostine

Rokiškio krašto muziejaus administracijos pastato langinėse atsispindi grafų Tyzenhauzų ir Rokiškio istorija. 2019 m., kuomet Rokiškis tapo Lietuvos kultūros sostine, ant langinių „sutūpė“ daug kiškių. Pernai kūręs ukrainietis dalininkas tapė pubo „Karieta“ langines, jose atsirado bayraktarai ir kiti šiuolaikines aktualijas atspindintys motyvai.

G.Kujelis sako, kad piešiniai atskleidžia ir namo gyventojo istoriją. Ant vieno namo Respublikos gatvėje neatsitiktinai ant langinių buvo nutapyta gyvūnėlių – ožkų, vištų. Šiame name gyveno mėsininko šeima, deja, nauji namo šeimininkai nuėmė langines, nes neatitiko jos jų istorijos.

Suvažiuos iš visur

Ne vieną Rokiškio namą savo piešiniais papuošė plenerų senbuviai Arūnas Uogintas iš Šiaulių, Arvydas Bagdonas, kiti menininkai. Emilija Klemkaitė gal būdama šeštokė pirmą kartą sudalyvavo plenere, paskui dar keturiuose pleneruose kūrė su mama Sigute Klemkaite.

Dailininkas, langinių tapymo plenerų pradininkas A. Augutis sakė, kad šiemet į plenerą atvyks 10 dailininkų iš Kauno, Ukrainos, Naujosios Akmenės, taip pat kurs rokiškėnai. Kiekvienas menininkas gaus po vieną langą.

Šiuolaikiniai akcentai

„Kai tariamės su namų savininkais dėl temų, kai kurie sako – ką norite, tą ir darykite, bet yra žmonių, kurie nori tam tikrų motyvų. Klasikinis atvejis – viena moteris pageidavo Kernagio dainų tematikos ir netgi eilutę iš dainos pacitavo, kurią reikėtų parašyti. Mes remiamės tokiais kriterijais – heraldika, tautiniai motyvai, norime išlaikyti tradicinius dalykus, tačiau yra iš šiuolaikinių akcentų“, – kalbėjo A. Augutis.

Vienas pirmųjų ištapytų namų buvo Ąžuolų gatvėje, ten atsispindi Žalgirio mūšio tematika, dabar papuoštų langinių, kurių mieste jau apie 500, galima rasti Respublikos gatvėje, Nepriklausomybės aikštėje, Vilniaus, Sodų ir kitose gatvėse.

Nuo Vilniaus ligi Kavarsko

Pasak dailininko, didelis darbas ne tik nupiešti naujas, bet ir išsaugoti jau ištapytas langines. Pirmosios langinėms beveik 20 metų, per tiek laiko dažai išblunka, patiria saulės, vandens, vėjo, sniego, temperatūrų skirtumų poveikį. Du plenerai buvo skirti vien langinių restauravimui.

A.Augutis prisimena pirmąsias langines pabandęs tapyti su Dailės mokyklos mokiniais. Jas pamatė tuomet Rokiškio kultūros centrui vadovavusi Nida Lungienė, taigi idėja neužgeso. Organizuodama folklorinę šventę, N. Lungienė pasiūlė restauruoti Rokiškio langines. Įvyko pirmasis pleneras. „Kadangi senosios langinės greitai baigėsi, darome naujas langines ir plečiame šią idėją“, – sako A. Augutis apie anuomet gimusią iniciatyvą.

Galima rasti ir kitur

Paklaustas, ar daug miestų perėmė tokią idėją, dailininkas pasakoja, kad šiuo metu ištapytų langinių galima rasti įvairiuose miestuose ir miesteliuose – Dusetose, Panevėžyje, Vilniuje ar Kavarske. Tapytomis langinėmis ypač mėgstama puošti etnografinius pastatus, kulinarinį paveldą propaguojančius restoranus, užeigas, kavinės.