Kavoliškio kaimo bendruomenės pirmininkė: „Visi žmonės geri, tik reikia užvesti juos ant kelio“ (foto)  (0)

Prieš 20 metų Lietuvoje aktyviai kūrėsi kaimo bendruomenės. Tuomet susitelkė ir kavoliškiečiai – prasidėjo projektinė veikla, bendruomenė sprendė kultūrinius, ūkinius reikalus.

„Kai susibūrėme, buvo per 20 narių, dabar – daugiau negu 100. Bet žmonės aktyvesni buvo tuomet, bendravimas irgi buvo kitoks – visi eidavo į renginius, nes norėdavo sužinoti naujienas, pabendrauti, dabar visas žinias susigaudo socialiniuose tinkluose“, – pastebi Kavoliškio kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Kirstukienė.

Be bendruomenės susvetimėtų 

Gegužės 19 d. vykusiame Kavoliškio bendruomenės 20-mečio minėjime „Kartu mes jėga“ padėkota aktyviausiems bendruomenės nariams, jos kūrėjams, rėmėjams, pagalbininkams, parke atidengta Gintaro Varno skulptūra „Augimas“, pasidžiaugta naujais vaikų žaidimų aikštelės įrenginiais.

Su bendruomenės pirmininke ir seniūne Dalia Januliene kalbėjomės ne tik apie proginius renginius. Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė D. Janulienė sako, kad didelės takoskyros, tarp bendruomenės ir seniūnijos nėra, jeigu kažką daro, tai kartu, nes bendruomenė plačiąja prasme – ne tik jos oficialūs nariai, bet ir visi kaimo žmonės, seniūnijos darbuotojai, verslininkai, kurie jau seniai gyvena mieste ar kitame kaime, tačiau prisimena savo buvusius kaimynus, draugus ir prireikus ateina į pagalbą. „Manau, be bendruomenės būtų liūdna. Atsirastų visiškas susvetimėjimas, mieste žmonės jau nepažįsta tų, kurie šalia gyvena, kieme sutiktų kaimynų“, – sakė D. Janulienė.

Pirmieji entuziastai

D. Kirstukienė vardija entuziastus, prieš du dešimtmečius kūrusius bendruomenę. Tai Zenonas Pošiūnas, Skirmantė Krasauskaitė, Gintaras Varnas, Birutė Kišūnienė, Raimundas Martinėlis, Antanas Tigrūdis, Audronė Juknienė, Reda Avižienė, Laima Michailova, Danguolė Didžiokienė ir kiti.

„Pirmas bendruomenės parengtas projektas buvo etnografinis. Kadangi Kavoliškyje buvo pagrindinė mokykla, galvojome, kaip sudominti vaikus senaisiais amatais, norėjome, kad jie suprastų, jog gyvenant kaime, reikia mokėti daug darbų. Turėjome etnobūrelį. Su visai mokyklos vadovais labai sutarėme, mes buvome bendra jėga“, – pirmuosius veiklos metus prisimena D. Kirstukienė. 

Bulvių nesodino

Bendruomenė ir dabar bendradarbiauja su Rokiškio profesinio mokymo centru, Rokiškio mokyklos-darželio „ Ažuoliukas“ Kavoliškio skyriumi, į veiklas stengiasi įtraukti jauniausius bendruomenės narius, anot pirmininkės, norisi parodyti vaikams, kaip galima savo kaimą populiarinti, gražinti.

 „Atsodinome senąjį parką, tvarkėme stadioną. Kavoliškio žaliasis rūbas pradėtas naujinti seniai. Grafo Komarovskio parke augo liepos, uosiai ir klevai. Kai dvarą sunaikino, parkas sunyko, užžėlė, kai atėjau čia dirbti, žolė buvo už žmogų didesnės. Pradėjome rauti dilgėles ir su traktoriumi arti, žmonės klausinėjo, ką čia darysiu. „Bulves sodinsiu“, – tuomet juokavo Danutė. Bulvių nepasodino, dabar toje vietoje žydi tulpės. Iš apleisto parko teko išprašyti kovus, į pagalbą pasikvietė aukštalipį, iškėlinėjo lizdus. Dabar ši misija nepavyktų, nes kovai saugomi. Atsisveikinę su triukšmingais paukščiais, pradėjo sodinti medelius, kurti naują parką.

Aria, sportuoja, švenčia

Nors dažniau girdima, kad kaimas sensta, Kavoliškis priešingai – jaunėja. Daug žmonių, atvažiavę iš užsienio, nusipirko čia sodybas. 2021 m. Kavoliškyje pradėtas kurti jaunų šeimų parkas, čia šeimos gali pasodinti savo medelį. Prieš keletą dienų bendruomenės 20-mečio proga parke pasodino 20 liepaičių, į talką atėjo ir darželinukai. „Mes norime, kad vaikai suprastų, kas tas žaliasis apdaras, kad jie patys pačiupinėtų medelius, saugotų juos, nedraskytų“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.  

Tarp reikšmingesnių datų ji išskiria 2009-uosius, kai bendruomenė tapo konkurso „Čia gera gyventi“ nugalėtoja. Pristatydami savo kaimą, patys apie jį daugiau sužinojo – rinko statistinius duomenis, kiek žemės, įmonių, žmonių čia yra, sutelkė amatininkus, apibendrino veiklas ir įrodė sau ir kitiems, kad kaime gyventi gera. Laimėję konkursą, keliavo į Briuselį, užmezgė ryšius su suomiais, keliavo pas juos į svečius, keitėsi patirtimis.

Pasak seniūnės D. Janulienės, šį kraštą išpopuliarino Artojų šventė, tai buvo netradicinis renginys, vykę čia 10 metų. Arimo arkliais varžytuvės vykdavo per Sekmines, dalyvių ir žiūrovų sutraukdavo ir visų apylinkių. Kai baigėsi Artojų šventės, prasidėjo sporto renginių pakilimas. Kavoliškis tapo sportiškas, prasidėjo  bendradarbiavimas Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“.  Dar viena tradicinė šventė – Baltų diena, kurią bendruomenė mini per rudens lygiadienį, rugsėjo 22 d. ant Moškėnų piliakalnio.

Su lyderiu lengviau

 Paklausta, kuo skiriasi Rokiškio kaimiškosios seniūnijos bendruomenės, D. Janulienė sako, kad   Kavoliškis akcentuoja viešųjų erdvių veiklas ir sportą, Žiobiškis – etno kaimas, Bajorus garsina teatras ir lėlių muziejus. „Kiekviena bendruomenė yra išskirtinė. Kavoliškyje daug renginių vyksta viešojoje erdvėje, tuomet labiau ir norisi gražinti ne tik savo kiemą, bet ir viešąsias erdves. Palyginus vizualiai kaip atrodė kaimas prieš 14 metų ir dabar, yra didelis skirtumas“, – sako seniūnė.

D. Janulienė akcentuoja, kad lyderis bendruomenei itin svarbu – tuomet paprasčiau ir efektyviau telkti žmones bendroms veikloms. Ilgametė bendruomenės pirmininkė D. Kirstukienė anksčiau dirbo kultūros darbuotoja, taigi organizuoti renginius jau ne naujiena. Labiausiai bendruomenės pirmininkė didžiuojasi žmonėmis – vietiniais ir atvykstančiais į bendras šventes. Iniciatyviais, kurie neprašyti eina tvarkyti parkų, gręžia eketes, kad tvenkinyje žuvys neuždustų, pjauna krūmus, sodina gėles, siūlo pagalbą.

Padeda verslininkai

Savo ruožtu bendruomenės pirmininkė džiaugiasi bendradarbiavimu su seniūnija, talkinančia ūkiniuose reikaluose. „Jeigu pats žmogus supranta, kad reikalingas grožis, tada viskas paprasčiau. Nebūna taip, kad atvažiuoja seniūnė ir liepia pasitvarkyti – ji pati sodina, rauna, ravi. Kai kiti mato, kad vyksta veiksmas, patys prisijungia. Visi žmonės geri, bet reikia užvesti juos ant kelio“, – kalbėjo D. Kirstukienė. Anot pašnekovės, renginiai būtų kitokie be verslininkų, kurie remia bendruomenės iniciatyvas savo produkcija, lėšomis. Ilgamečiai draugai – „Lašų duona“, Juozas Simutis, Jonas Smalinskas, Kavoliškio sulčių spaudykla, UAB „Rokmelsta“, UAB „Rokmedis, IĮ „Hexsol“, MB „Audrema“, A. Spundzevičiaus individuali įmonė.