Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse bus pagerbtas žydų bendruomenės atminimas (foto) (0)

Rokiškio krašto muziejuje šeštą kartą bus įteikta Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno (1902–1920) vardo premija, kurią 2016 metais įsteigė organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujama Philip S. Shapiro (JAV) ir Rokiškio krašto muziejus.

Kilęs iš Pasubatės

R. Būnas – žydų tautybės jaunuolis, kilęs iš Pasubatės, Rokiškio rajone, kaimo. Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę, jis tapo kariu savanoriu, tarnavo eiliniu 2-ajame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulke.

„1920 metų lapkričio 21 dieną R. Būnas paguldė galvą už Lietuvos laisvę Giedraičių mūšyje, palaidotas Ukmergės žydų kapinėse. Po mirties savanoriui  buvo skirtas valstybinis apdovanojimas – 1937-aisiais jo tėvui Abraomui įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis. R. Būno Atminimas įamžintas Giedraičiuose karių savanorių atminimo lentoje, Kauno choralinėje sinagogoje, Ukmergėje žydų senosiose kapinėse, 1934 metais Lietuvos tarpukario žydų spaudoje“, – pasakojo Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas Giedrius Kujelis. 

Kovojusių atminimui

Pašnekovo teigimu, 2016 metais  Philipo Shapiro ir jo brolio Davido iniciatyva organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“ kartu su partneriu Rokiškio krašto muziejumi įsteigė 1918-1920 m. kario savanorio R. Būno premiją.

„Premijos tikslas – pagerbti  savanorio R. Būno ir kitų karių, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, atminimą, skatinti visuomenės domėjimąsi Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo istorija bei žydų tautinės mažumos dalyvavimu šiame procese; tyrinėti, puoselėti ir saugoti žydų istorinį-kultūrinį paveldą“, – pabrėžė G. Kujelis.

Pirmoji – prieš šešerius metus

Premija skiriama už Nepriklausomos Lietuvos tautinių mažumų istorijos ir kultūros paveldo tyrinėjimus, jų sklaidą visuomenėje, už veiklą įtvirtinant daugiakultūrės įvairovės suvokimą, už idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą ir toleranciją, įgyvendinimą.

Pirmoji R. Būno premija  2017 metais įteikta Molėtų krašto muziejaus direktorei Viktorijai Kazlienei už atminties eitynių Molėtuose rengimą bei žydų paveldo puoselėjimą.

Gavo ir rokiškėnė

2018-aisiais premija įteikta režisierei Neringai Danienei už kryptingą veiklą įamžinant poetės Matildos Olkinaitės ir jos šeimos atminimą kartu ir už spektaklį „Nutildytos mūzos“.

„2020 metais premijos steigėjai vienbalsiai nutarė R. Būno premiją skirti Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui už prasmingą veiklą ir rūpestį puoselėjant žydų kultūros paveldą bei Jurbarko žydų bendruomenės  atminimo įprasminimą Sinagogų aikštės memoriale“, – pabrėžė G. Kujelis.

Istorija kaip atsirado

Ketvirtoji  R. Būno premija 2021-aisiais atiteko LRT TV projektų kūrybos vadovei Indrei Zelbaitei-Ciesiūnienei už Lietuvos televizijos dokumentinių laidų ciklo „ZACHOR. ATSIMINK“ prodiusavimą ir kūrimą.

2022 metais premija skirta knygos „Passport. Litvakai“ sudarytojui ir dailininkui Kęstutis Pikūnui, nes jo veikla labiausia atitiko šiuos kriterijus.

„Atsiėmęs premiją K. Pikūnas dėkojo organizacijai ir Rokiškio krašto muziejui už įvertinimą ir papasakojo kaip ši knyga atsirado. Jis tenorėjęs išleisti knygą, kuri pristatytų Lietuvą užsieniečiams. O pradėjęs gilintis į šalies istoriją suprato, kad Lietuvoje buvo laikotarpis, apie kurį jis mažai ką žino, nes apie tai buvo mažai kalbama, nebuvo mokama mokykloje. Po pokalbio su profesore Irena Veisaite suprato, kad yra daug ką pasakyti apie žydus Lietuvoje“, – sakė G. Kujelis.

Šiemet žemaičiams

Premijos teikimo komisijos sprendimu 2023 metais premija skiriama Žemaičių muziejui „Alka“ už projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ įgyvendinimą ir knygos „Telšiai. Atminties knyga“ išleidimą. 

Projekto „Telšių Atminties knyga: Holokausto nutrauktas žydų bendruomenės gyvenimas“ vadovė – Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė

Knygos sudarytoja ir mokslinė redaktorė dr. Lara Lempertienė. 

R. Būno vardo premijos įteikimo ceremonija įvyks Rokiškio krašto muziejuje 2023 m. spalio 19 d. 17 val.

Dalinamasi istorijos fragmentais

Knyga sudaryta iš penkių skyrių.

„Pirmajame skyriuje dalinamasi Telšių miesto istorijos fragmentais. Antrajame – pasakojama apie Telšių ješivos veiklą ir rabinus, kitas mieste įsikūrusias švietimo institucijas, visuomeninius ir politinius judėjimus. Trečiasis skyrius skirtas asmenybių portretams. Ketvirtajame – Atsiminimų skyriuje – straipsnių autoriai pasakoja apie mokymąsi, dalyvavimą judėjimuose, prisimenamos šeimos tradicijos ir šventės. Penktajame skyriuje Holokaustą išgyvenę ir po pasaulį išsibarstę Telšių žydai pasakoja apie tragišką savo tautos likimą pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis, patirtus sunkumus besislapstant ir įsikuriant naujose vietose. Prisimenami žydų gelbėtojai, rizikavę ne tik savo, bet ir savo šeimų gyvybe“, – pasakojo G. Kujelis.

Leidinys papildytas vertėjų ir sudarytojos komentarais, leidžiančiais skaitytojui geriau suprasti žydų kultūrą ir jos tradicijas, sudarytojos parengtomis vardų ir vietovių rodyklėmis.