Naktį užgimęs „Tyzenhauzų paveldas“ naktį atšventė ir pirmąjį jubiliejų (foto) (0)

Lygiai prieš 10 metų, 2013 metų gegužės 20-ąją, Tarptautinę muziejų naktį įsikūrusi asociacija „Tyzenhauzų paveldas“, šių metų gegužės 20 dieną, atšventė pirmąjį rimtą dešimties metų jubiliejų. Ši sukaktis sutapo su itin reikšmingu įvykiu – Rokiškio krašto muziejaus 90 metų jubiliejumi.

Atidengė simbolinę plytelę

„Tyzenhauzų paveldo“ nariai dalyvavo muziejaus šventėje ir prisidėjo prie didžiulio būrio sveikintojų dovanodami muziejui gimtadienio tortą.

Po šventinio muziejaus organizuoto koncerto, organizacijos nariai su svečiais vyko į simbolinę ekskursiją į Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, pakeliui atidengdami Tyzenhauzų alėjoje bronzinę plytelę, skirtą Marijai Tyzehauzaitei-Pšezdzieckienei (autorius Igoris Skripka). O sulaukus vidurnakčio, kaip ir prieš dešimt metų, tyzenhauziečiai susirinko „grafo kabinete“, kur organizacijos pirmininkui buvo įteiktos šiai progai specialiai pagamintos regalijos.

Nuo tunelio legendos

Asociacijos „Tyzenhauzų paveldas“ pirmininkas Giedrius Kujelis pasakojo, kad šios organizacijos ištakos prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai buvo tvarkomas Rokiškis, miesto gatvės, taip pat ir Tyzenhauzų alėja.

„Šie darbai vyko spontaniškai, neatsižvelgiant į paveldą, be archeologinių tyrimų, kaip sakoma, atsainiai, todėl su menininkų grupe atkreipėme dėmesį į Tyzenhauzų alėjos rekonstrukciją, kuri buvo atliekama be istorinių ir archeologinių tyrinėjimų. Rokiškyje sklido legenda, kad po miestu yra tunelis, net yra žmonių, kurie tvirtina neva buvę jame. Tai mums buvo šansas, prie kurio prisidėjo ir žmogiškas smalsumas – patikrinti vietiniams puikiai žinomą legendą“, – smagiai pasakojo G. Kujelis.

Tuo tikslu į Rokiškį buvo pakviesta archeologė Roma Songailaitė iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus. Ji su rokiškėnais muziejininkais pradėjo tyrimus, kuriuos inicijavo entuziastai, prisidėjo ir Rokiškio krašto muziejus.

Entuziazmo pagauti

Aktyvių vietos visuomenininkų iniciatyva buvo iškastas šurfas (požeminis kasinys tyrinėjimams – aut. pastaba), jame atrasta keletas smulkaus plūkto grindinio sluoksnių, fragmentinių koklių likučių, o tai rodė, kad Tyzenhauzų alėja buvo supilta.

„Tuomet, 2012 metais, entuziazmo pagauti sugalvojome, kad reikia paieškoti senosios dvarvietės, nes visi kalba apie kunigaikščius Krošinskius, tačiau XVI amžius ir XVIII amžiaus pradžia tarsi buvo iškritę iš Rokiškio konteksto, nes visi kalba apie Rokiškį, kaip Tyzenhauzų miestą, o tai jau yra XIX amžiaus pradžia ir vėliau. Todėl Tyzenhauzinis miestas tarsi nesilipdo prie mūsų istorijos, iš istorinių šaltinių žinome, kad Rokiškis pirmą kartą paminėtas 1499 m. tai teoriškai gyvenvietė turėjo egzistuoti dar ankščiau. XVI- XVIII amžių laikotarpio kaip ir trūko miesto istorijoje“, – kalbėjo G. Kujelis.

Atkasė miesto istoriją

Remiantis 1634 m. Rokiškio dvaro inventoriumi, kuris dar vadinamas Vendragovskio inventoriumi, Rokiškio istoriją tyrinėjusių istorikų, buvo spėjama senojo Rokiškio dvaro vieta buvo už tvenkinių, kur dabar stovi rekonstruojamas bravoro pastatas. Tie patys entuziastai su jau minėta R. Songailaite pradėjo tyrimus spėjamoje senojo dvaro vietoje. Kadangi tyrinėjimų niekas nefinansavo, tad pašnekovas šypsosi, kad juos pirmyn vedė tik entuziazmas.

„Prasidėjo šurfų kasimai, radome šiukšlynų, bet vieną kartą pataikėme į tokią vietą, kur pasipylė koklių ir buities keramikos šukės. Viename koklyje buvo pavaizduotas kunigaikščių Krošinskių herbas – „žvakidė“. Tai buvo faktas, kad esame teisingame kelyje. Tokios sėkmės pagauti tyrimus tęsėme visą vasarą. Kaip mes patys juokavome – atkasėme senąją miesto istoriją. Beje, muziejuje tų amžių eksponatų iki tol kaip ir nebuvo“, – pasakojo G. Kujelis.

Sėkmės pagauti

Sėkmės pagauti entuziastai surengė rastų eksponatų parodą muziejuje. Po to ši penkių istorijos mylėtojų grupė: verslininkas Raimondas Sirgedas, istorikas Valius Kazlauskas, Rokiškio rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, dailininkas Arūnas Augutis ir muziejininkas G. Kujelis, oficialiai įsteigė asociaciją „Tyzenhauzų paveldas“. Pirmus aštuonerius gyvavimo metus organizacijai dvi kadencijas – viena kadencija ketveri metai, vadovavo R. Sirgedas, o pastaruosius pora metų – G. Kujelis.

Pašnekovas šypsosi, kad organizacijos steigimui jie pasirinko Muziejaus naktį, nes ir būstinę registravo Rokiškio krašto muziejaus adresu.

„Muziejus mus priėmė ir tapo globėju. Tai įsimintinai nakčiai dailininkas A. Augutis parengė savitą asociacijos steigimo dokumentą, tarsi ranka rašytą pergamentą, kurį 12 valandą nakties prie grafo kabineto, vienoje iš muziejaus ekspozicinių salių, ir pasirašėme“, – prisiminė G. Kujelis.

Išleido knygą

Vėliau kasmet, minėdami įsikūrimo metines, asociacijos nariai stengdavosi surengti kažką tokio, kas būtų įdomu ir pritrauktų visuomenę, tad rengtos ir įvairių menininkų parodos, ir veiklos pristatymai.

„Žinoma, norisi vis daugiau. Pirmieji penkeri mūsų veiklos metai buvo skirti archeologiniams tyrimams, po kurių išleidome knygą „Senoji Rokiškio dvarvietė XVI–XVIII amžiais“. Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Rokiškio rajono savivaldybė ir daug finansiškai prisidėjo Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ nariai. Prisidėjome ir prie kelių išlikusių koplytėlių, vadinamo Kryžiaus kelio stotelių, Rokiškyje restauravimo. Remiantis 1914 m. Kalvarijų kelio žemėlapiu, buvo pastatyti žymenis, kurie žymi buvusių ir sunaikintų Kalvarijų vietas. – sakė pašnekovas.

Gražiausia Lietuvoje gatvė

Tarp nuveiktų darbų – ir ąžuoliukų sodinimas Ąžuolų gatvėje Rokiškyje. Anot asociacijos vadovo, tai – pati gražiausia gatvė Lietuvoje, nes panašus analogas – ąžuolais abipus apsodinta gatvė, dar yra tik Bitėnuose, Pagėgių savivaldybėje.

„Rokiškyje ši gatvė tarnavo keliu nuo dvaro į geležinkelio stotį. Tad mūsų idėja buvo atkurti struktūrą kaskart atsodinant nunykusius savaime ar sunaikintus ąžuoliukus. Šiemet pasodinome dešimt medelių“, – teigė G. Kujelis.

Kitas projektas, prie kurio prisideda asociacija, – tarptautinis Rokiškio langinių tapymo pleneras, jo iniciatyvą iš buvusių organizatorių sukviesti menininkus perėmė ir nuo 2015 metų tęsia „Tyzenhauzų paveldas“.

Metų pabaigoje taip pat rengiami Padėkos koncertai. Prasidėjus karui Ukrainoje, asociacija aktyviai rinko paramą ir iki šiol padeda kariaujančiai šaliai, taip pat nupirko generatorių, rengė labdaros koncertus bei kviečia atlikėjus iš Ukrainos.

Jungiasi naujokai

Šiuo metu asociacija „Tyzenhauzų paveldas“ vienija 22 rokiškėnus, 3 iš jų yra garbės nariai: Rokiškio krašto muziejaus emeritė, istorikė Ona Mackevičienė, dailininkas Arūnas Uogintas iš Šiaulių ir jau minėta archeologė R. Songailaitė.

„Esame atviri visoms iniciatyvoms, kurios puošia Rokiškį ir daro mūsų miestą patrauklesnį bei įdomesnį. Šiandien turime keletą aktyvių narių. O naujus žmones kažkas parekomenduoja, kažkas pasiūlo, taip ir prisijungia. Vieni paskutinių mūsų naujokų – Fausta Adriuškevičiūtė, Dovydas Trumpa, Giedrė Šedytė, Tomas Urbonas. Po truputį plečiamės, norisi daugiau naujų veiklų, kažko įdomesnio. Viskas daroma asmeninio laiko sąskaita, gerai, kad šeima nepyksta“, – šypsosi G. Kujelis.

Baigdamas pokalbį pašnekovas pabrėžė, kad jis dėkingas nariams ir visiems, kurie palaiko „Tyzenhauzų paveldo“ idėjas, nes entuziastų dėka atsiradusi asociacija gyvuoja tik todėl, kad juos „veža“ bendras tikslas – išsaugotas ir puoselėjamas istorinis Rokiškio palikimas.