Nuo šiol Lietuvoje bus žinomas dar vienas brolio ir sesers duetas (0)

Lietingą ir vėjuotą šeštadienio vakarą rokiškėnus šildė kraštiečių, jūžintiškių, brolio ir sesers Rimiškių koncertas. Nors abiem, tiek Andriui, tiek Ramintai pati scena nėra kažkas naujo, Rokiškyje prasidėjęs koncertinis turas „Tave matau“ – visai nauja patirtis.

Apie tai, kaip sekėsi repetuoti gyvenant 300 km vienas nuo kito nutolusiuose miestuose, ką reiškia į sceną įžengti grojant „gyvai“ grupei ir ar po pirmojo koncerto ilgai miegojo „Rokiškio Sirena“ klausė R. Rimiškytės.

– Tavo ir brolio Andriaus koncertinis turas „Tave matau“ prasidėjo Rokiškyje. Kur keliausite toliau ir kiek koncertų esate suplanavę?

– Aš labai džiaugiuosi, kad koncertinį turą  galėjome pradėti savo gimtajame krašte. Ir aš, ir Andrius Rokiškį visada laikėme savo miestu. Tiek daug čia nuveikta, čia gyvena savi žmonės. Ir palaikymo sulaukėme čia tiek daug. Kai visa salė atsistojusi dainuoja kartu su tavimi – žodžiais nenusakomas jausmas. Toliau mūsų maršrutas driekiasi per Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Joniškį, Klaipėdą. O turą užbaigsime koncertu Kaune.

– Esi tikrai ne naujokė ne tik Rokiškio kultūros centro scenoje, bet ir apskritai scenoje. Ir, visgi, pasakyk atvirai – šis kartas įprastoje Rokiškio KC didžiojoje salėje buvo kažkuo kitoks?

– Tai buvo pirmasis koncertas su gyvo garso grupe. Nepaprastas jausmas išgyventi tas akimirkas. Tai pasiliks mano gyvenimo istorijoje. Ir visai nesvarbu, kur dainuosi – klube, privačiam renginy, svarbu, kad būtų žmonių, kurie tavęs klausosi.

– Žiūrovai negailėjo ovacijų, jūsų mama verkė, o kaip jauteisi pati? Pateisinai savo pačios išsikeltus lūkesčius? O gal jokių nekėlei?

– Jaudinausi, labai jaudinausi. Žinojau, kad mūsų pasiklausyti ateis daug žmonių. Tiek artimųjų, pažįstamų, tiek mums asmeniškai nepažįstamų. Bet tai, kas dėjosi salėje, buvo magiška! Ačiū visiems, kad buvo kartu.

– Ką šiuo metu veiki? Kur dirbi? Kiek suprantu, dainavimas nėra pagrindinė tavo veikla.

–  Baigiau Vilniaus universitetą, pasirinkau kūrybos komunikacijos studijas. Dirbu pagal specialybę skaitmeninės rinkodaros srityje. Dainavimas, kūryba visada buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis, o dabar tai tapo ir mano gyvenimo nuotykiu.

– Gyveni Vilniuje, Andrius – Klaipėdoje. Kaip, būdami skirtinguose miestuose, ruošėtės turui? Kaip vyko repeticijos?

–Taip, aš gyvenu Vilniuje, Andrius – Klaipėdoje. Taip ir keliavom po Lietuvą: susitikdavome tai Klaipėdoje, tai Vilniuje, kartais Šiauliuose, Rokiškyje... Galiu pasakyti, kad buvo įdomi patirtis. Profesionalių muzikantų patarimai, repeticijos paliko neišdildomus prisiminimus. Tos kelionės, susitikimai ne tik užgrūdino, bet dovanojo įspūdingą laiką.

–Koncertinio turo metu skambės tavo kūrybos dainos – kiek jų turi? Kiek atlieki pati, o kiek Andrius?

– Dainas kuriu jau seniai, todėl jų yra tikrai nemažai. Džiugu, jog kartu su gyvo garso grupe atliekame ne vieną mano kūrybos dainą – ne tik duetu su Andriumi, bet ir atskirai. Aš atlieku savo kūrybos dainas. Vieną jų dainuoja ir Andrius.

– Ar jau jos „gula“ į CD? Vis tiek, anksčiau ar vėliau, sulauksim... Juk Ramintos Rimiškytės poezijos knyga jau yra.

– Oi, per trumpą laiką mano gyvenime visko tiek daug nutiko, kad šiandien dar neplanuoju nieko naujo. Šiandien mėgaujuosi koncertiniu turu. Tiesa, su Andriumi įrašinėjame naują, Kalėdinę dainą, kuri greitu laiku turėtų pasiekti klausytojus. Gal nuskambės ir kažkuriame turo koncerte...

– Mieliau kurti dainas ar jas atlikti?

– Kūryba – tai jausmas, išgyvenimų pateiktis kitaip, prisilietimas prie būties. Dalintis tuo su kitais – džiaugsmas, ypač, kai klausosi. Ir viena, ir kita suteikia kažką nepaprasto.

– Jūs su Andriumi scenoje – skirtingi: jo dainos yra linksmos, tavo – lyriškos. Ar planuodami koncertus nepagalvojat pasikeisti rolėmis? Ar tau mielesnė lyrinė muzika?

– Mūsų su Andriumi ir gimimo dienos įdomiai skirtingos. Nors abu gimę gruodį, Andrius – 13, o aš – 31 dieną (juokiasi – aut. past.). Tačiau tiek aš, tiek Andrius dainuojame lyriškas dainas. Jų gera klausytis, gali prisitaikyti sau, išgyventi kartu joje slypintį jausmą. Gal todėl mano daina „Tave matau“ sulaukė tokio gausaus klausytojų palaikymo. Iš jų išgirdome, kad tai, tarsi, „sielos giesmė“. Bet tikrai suprantam, kad žmonėms reikia ir kažko linksmo, užvedančio. Andriaus atliekamą dainą „Mes vyrai“ koncertų metu dainuoja net moterys, nes gali atsipalaiduoti, pamiršti liūdesį ir dainuoti kartu apie nieką negalvodamos.

– Koncertinis turas „Tave matau“ – su gyvo garso grupe – kas jie tokie? Kaip atsirado jūsų duete?

– Tai yra profesionalių muzikantų grupė, sukaupusi didžiulę patirtį koncertuose su įvairiais atlikėjais. Andrius pasirūpino, kad leistųsi ir su mumis į koncertinį turą. Nepaprastas jausmas dirbti su savo srities profesionalais, esu dėkinga už šią patirtį.

– Nori ar ne, bet atlikėjai turi skaičiuoti ir finansus: pirmiausia – išlaidos (salių nuoma, atlygis muzikantams, kuras ir net visokios smulkmenos, kaip drabužiai, batai ir pan.), tada – planuojamos pajamos ir, aišku, realybė. Ar gali šiandien pasakyti, kiek kainuoja surengti vieną koncertą? Imkime patį pirmą – Rokiškyje?

– Tiesa, ši tema rimta. Viskas turi savo kainą. Todėl labai ačiū, kad į koncertus ateina žmonės ir padeda atlikėjams, muzikantams dalintis savo kūryba. Aš neatsakinga už finansus, bet matau rūpestį, matau, kiek reikia investuoti, kad koncertas įvyktų.

– Ar jau gali pagalvoti, gyvenimas tik iš muzikos – įmanomas?

– Tai – sunkus darbas, loterija, rizika. Bet, tiesa sakant, negalvoju apie tai. Muzika man – hobis. Būdas išreikšti save. Todėl džiaugiuosi kūrybiniu procesu ir tuo, kad pavyksta suderinti su tiesioginiu darbu.

– KC scenoje pasirodė Rimiškių giminė: tu su broliu, Andriaus dukros. Gal jau sukasi galvoje ir visos grupės pavadinimas, nebe Andriaus ir Ramintos Rimiškių duetas?

– Kūrybinės detalės visada palieka neišdildomą įspūdį. Nežinia, kas bus rytoj. Auga kūrybingos mergaitės. O ir jų mama Vaida užkulisiuose pluša, rūpinasi sceniniu įvaizdžiu. Labai gera jausti tokį palaikymą. Esame dėkingi pačiai šauniausiai komandai už buvimą kartu!

– Kaip atsipalaidavai po koncerto: ilgai miegojai, mama ryte blynais palepino?

– Gyvenimas lekia taip greit, tempas toks, kad po koncerto, praktiškai, tiesiai į lėktuvą ir dabar esu darbiniais reikalais Turkijoje...

– Daugiau ir nebetrukdysiu – dėkoju už pokalbį!