Šv. Baltramiejaus atlaidai Jūžintuose: nuo vyskupo aukotų mišių iki polkos „su ragučiais“ (foto) (0)

Vasarai baigiantis, jūžintiškiai, tradiciškai, kviečia į „Šv. Baltramiejaus gyvųjų amatų kermošių“.

Šiais metais sekmadienį vykusioje šventėje organizatoriai sulaukė itin garbių svečių: Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupijos vyskupas Genadijus Linas (vienuolinis vardas) Vodopjanovas OFM, bažnyčioje giedojo operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius, kuriems akomponavo styginių kvartetas „Archi Quartet“. O tradicinėje vietoje vykusią mugę aplankė gausybė ne tik iš rajono, bet ir iš Zarasų, Kupiškio atvykusių žmonių.

 Draugystė su choro vadove

Antrus metus iš eilės gyvųjų amatų kermošių „papildo“ ir Rokiškio kultūros centro organizuojamo „Tarptautinio vargonų muzikos festivalio“ koncertas.

Šiais metais savo muzikinę programą atlikę žinomi Lietuvos operos solistai K. Zmailaitė ir E. Seilius, kaip paaiškėjo, su Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios choro „Aleliuja“ vadove Vilma Likiene net dešimtmetį kartu dirbo Panevėžio muzikiniame teatre.

„Tai – ne tik savo srities profesionalai, bet ir puikūs žmonės. Kartu teatre atlikome ne vieną vaidmenį“, – šypsodamasi atlikėjus ir Jūžintus siejančią „giją“ atskleidė V. Likienė. O po koncerto šiltai apsikabinę svečiai juokėsi, kad kartu atlikta ne tik puikių vaidmenų, bet ir šelmiškai leistas laikas.

Kermošiuje – tautinio paveldo puoselėtojai

Koncertui pasibaigus, žmonių minia iš bažnyčios patraukė į tradicinę mugę, kurioje – ne tik savo ar atvežtinius gaminius siūlę prekybininkai, bet ir edukaciniai užsiėmimai, bendruomenių kiemeliai.

2023 m. yra skirti Aukštaitijos metams pažymėt, o tradiciniai ir senieji amatai – neatsiejama dalis lietuviškosios kultūros. Todėl šventės metu didelis dėmesys buvo skirtas Aukštaitijos tautinio paveldo ir amatų pristatymui, sutelkiant daugybę profesionalių krašto tautinio paveldo amatininkų, kurie buvo parengę edukacines programas įvairių amžiaus grupių lankytojams.

Keliaujant mugės taku, kiekvienoje palapinėje šventės dalyviai galėjo pamatyti, išmokti, pasigaminti ar nuveikti kažką naujo: tautodailininkės Gita Kolosovienė pristatė puikiai įvaldytą karpymo meną, Alė Gegelavičienė mokė rišti šiaudinius sodus bei pasakojo apie savo kurtus Aukštaičių krašto tautinius kostiumus, Rita Vaitiekauskienė mokino pinti tautines juostas. Atsidavimo ir kantrybės reikalaujančiam darbui ryžosi ne kiekviena moteris, tad tautodailininkė itin džiaugėsi juostos pynimo meną perpratusia mokine.

Alės ir Kęstučio Deksnienių palapinėje buvo veliami veltiniai. Čia pat savo nagingumą galėjo išbadyti kiekvienas: praeivius tautodailininkai kvietė pasigaminti dekoratyvines gilutes.

Tapytojai ir kalėjai

Jolanta Kareniauskienė dalinosi žolynų rišimo paslaptimis, „Ūkių takų“ edukatorė Vaida Prusakova popieriaus gamybos dirbtuvėse rodė, kaip pasigaminti rankų darbo popierių.

Gintaro Varno ir Dano Stočkaus kiemelyje pristatyti vilnos vėlimo ir medžio drožybos amatai, o vytelių pynimo amatu supažindino Vitas Gulbinas. Čia pat buvo galima įsigyti ir meistro jau pintų krepšių prasidėjusiam rudens gėrybių sezonui.

Veiklų netrūko ir mažiesiems: Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centro edukatorės Augenijos Ruželienės dirbtuvėse jie gamino magnetukus. Rankdarbių krautuvėlės „In&Co“ įkūrėjos Nadiežda Ivanova bei Inga Belovienė su vaikais gamino pakabukus. Tiesa, procesu domėjosi ne tik mažosios – bendra veikla su dukromis užsiėmė ir viena kita mama.

Mugės šurmulį kartas nuo karto perskrosdavo monetų kalykloje proginę monetą kalančio kūjo triukšmas. Itin daug jėgos reikalaujantis darbas „įkandamas“ buvo ne kiekvienam.

„Prikėlė“ tradicijas

XX a. pradžioje Jūžintų miestelyje buvo populiarūs kermošiai, į kuriuos atvykdavo svečiai iš kitų vietovių, vykdavo amatininkų mugės. Bėgant laikui tradicijos nyko, keitėsi, tęstinumo neliko.

Televizijos projekte išgarsėjusio jūžintiškio Andriaus Rimiškio iniciatyva, prieš daugiau nei dešimtmetį miestelyje imta organizuoti paprastą koncertą: savo pasirodymą čia dovanojo net scenos legenda Džordana Butkutė. Tačiau tai buvo labiau pop kultūros pusė, kuri po truputį peraugo į kitą formatą.  

2020 m. kilo idėja atgaivinti amatų šventę, kuri sutelktų krašto gyventojus kūrybinei veiklai bei kultūrinio, istorinio paveldo pažinimui, praturtintų krašto kultūrinį gyvenimą.

Galimybė susipažinti ir pažinti

Tęsti tradiciją skatina ir vis didesnis žmonių susidomėjimas, galimybė įsigyti unikalių dirbinių, pritaikyti juos savo aplinkoje ir net pabandyti patiems kažką sukurti.

Organizuojamoje mugėje dalyvauja tik sertifikuoti tradicinio amato meistrai, kurie geranoriškai bendradarbiauja, kiekvienais metais atvykdami ir be atlygio demonstruodami amatų subtilybes.

Jau antrus metus Tapybos kūrybinėms dirbtuvėms vadovavo profesionalūs menininkai Violeta ir Virgilijus Gasparaičiai, kvietę prie molbertų stoti ir mažus, ir didelius. V. Gasparaitienė juokėsi prisiminusi vieno jaunojo „menininko“ nenorą pasiimti savo darbo: „Aš sakau – gali pasiimti savo darbą ir neštis namo. O jis man – o galima neimti..?“ Didžiulio susidomėjimo tapytojai sulaukė praėjusių metų šventėje.

Prisistatė ir bendruomenės

Šventėje savo veiklas pristatė Vilučių, Duokiškio, Kriaunų, žinoma – šeimininkai, Jūžintų krašto bendruomenių atstovai.

Jūžintų kraštas yra turtingas savo istorija, todėl pernai buvo sukurtas kultūrinio turizmo maršrutas ir išleistas lankstinukas. Į sudarytą maršrutą „Jūžintų krašto dvarų palikimas“ šiemet Valstybės dienos proga buvo kviečiami visi norintys pamatyti, aplankyti ir sužinoti – „važiuotynių“ dalyviai apžiūrėjo krašto dvarvietes.

Jūžintų kaimo bendruomenė kiemelyje buvo pristatytas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktas Jūžintų krašto keptinis alus, Zanapolio ūkio produkcija.

Garsūs protėviai

2023 metai taip pat skirti Gedimino laiškų metams pažymėti. Sukaktį jūžintiškiai mini todėl, kad yra, vos ne, tiesiogiai su tuo susiję: buvusių Gačionių dvaro savininkų Rosenų protėvis Voldemaras Rosenas 1323 m. pasirašė sutartį tarp Gedimino ir Livonijos ordino. Visą Jūžintų krašto istoriją buvo galima sužinoti Jūžintų bendruomenės kiemelyje.

Tradicinės nominacijos

„Gyvųjų amatų kermošiaus“ tradicija – nominacijos ir padėkos krašto žmonėms.

Už pagalbą žmogui, gamtai, už pilietiškumą ir savanorystę, už reiklumą ir atsakingumą, už bendrystę nominacija „Žmogus yra didis“ šiais metais skirta Ramunės ir Egdūno Obelinskų šeimai bei Zanapolio ūkio šeimininkams Dainai Sadauskienei ir Artūrui Mrazauskui.

Nominaciją „Jūžintų naujakuriai“ atsiėmė Angelė ir Oskaras Tičkai, savo ateitį kuriantys gimtame krašte.

Jūžintų bendruomenės pirmininkas Jonas Rubikis jaunai šeimai įteikė žarsteklį ir semtuvėlį mokydamas, kad įrankiai gali būti naudojami ne tik pagal tiesioginę paskirtį.

Nominacija „Metų Žmogus“ įteikta Danutei Krumpliauskienei, už savanorystę, aktyvų dalyvavimą miestelio gyvenime, nuoširdų dalijimąsi savo širdies šiluma, gerumu, darbais su Jūžintų krašto žmonėmis. Nominaciją įteikęs pirmininkas J. Rubikis pusiau juokais, pusiau rimtai sakė: „Jei tik reikia pagalbos – pamaitinti svečią, skambinam Danutei. Niekada nepaveda, niekada neatsisako padėti“.

Jau tradicine tapusi Jūžintų seniūno Vytauto Stakio inicijuota nominacija „Jauniausias Jūžintų krašto pilietis“ šiais metais buvo skirtas vos vienerių sulaukusiai Mildai Grebliauskaitei.

Šventę lydėjo liaudies muzikos kapelų „Bičiuliai“ ir „Mingė“ koncertas, o jų atliekamos tiek lyriškos, tiek smagios melodijos į šokių aikštelę subūrė nuo pat pirmųjų akordų.