Alergijos, kuriomis dažniausiai serga lietuviai (0)

Alergijos – tai mūsų imuninės sistemos pernelyg jautri reakcija į paprastai nekenksmingas medžiagas, vadinamas alergenais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, alergijos yra dažna problema, o jų rūšys ir dažnumas gali skirtis.

Apskritai alergijos vis dar siejamos su prabanga ir galima išgirsti, kad žmonės jas išsigalvojo. Deja, toks požiūris gali užkirsti kelią tikrai labai rimtų ligų sustabdymui.

Kvėpavimo takų alergijos

Vienos dažniausiai pasitaikančių alergijų yra susijusios su kvėpavimo takais. Žiedadulkių alergija yra viena dažniausių Lietuvoje. Šią alergiją sukelia beržų, lazdynų, pušų, žolių žiedadulkės. Taip pat galima ir naminių dulkių erkučių alergija. Ši alergija dažna žmonėms, kurie daug laiko praleidžia uždarose patalpose. Pelėsių alergija – deja, dažna tiems žmonėms, kurie gyvena drėgnose patalpose arba dirbantiems su pelėsiais užkrėstais daiktais

Maisto alergijos

Maisto alergijos yra itin dažnos. Džiugu, kad šiais laikais jas nustatyti galima gana greitai ir tiksliai. Juk nevartojant alergenų – ženkliai pagerėja žmogaus gyvenimo kokybė. Itin dažna yra pieno baltymų alergija. Tankiausiai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Yra ir kiaušinių alergija arba riešutų. Pastaroji  yra viena pavojingiausių alergijų, nes gali sukelti stiprias alergines reakcijas.

Alergija vaistams

Deja, tikrai ne kiekvienas žmogus žino, kad yra alergiškas tam tikrai vaisto sudedamajai daliai. Liūdna, tačiau tai gali turi itin sudėtingas pasekmes. Antibiotikų alergija yra dažniausia vaistų alergija. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) alergija gali sukelti odos bėrimą, kvėpavimo sutrikimus.

Visas alergijas vienija panašūs simptomai 

Nors alergijos yra labai įvairios, tačiau jų simptomatika yra gana panaši. Žinoma, kad alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to – kurią kūno dalį veikia alergenas. Dažniausi požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas, ašarojimas, niežulys akyse, nosyje, burnoje, odos bėrimas, kosulys, dusulys, pilvo skausmai, viduriavimas.

Alergiją diagnozuoja gydytojas alergologas. Diagnostikai gali būti naudojami įvairūs tyrimai. Atliekami odos mėginių tyrimai. Ant odos užlašinami nedideli kiekiai įvairių alergenų ir stebima – ar atsiranda reakcija. Problemai nustatyti naudojami ir kraujo tyrimai. Jie leidžia nustatyti specifinius antikūnus, kurie rodo jautrumą tam tikriems alergenams.

Alergijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir sunkumo. Dažniausiai taikomi antihistamininiai vaistai, kortikosteroidai, dekongestantai, imuniterapija, dietiniai apribojimai (jei alergija sukelta maisto, būtina vengti šio maisto) bei aplinkos kontrolė. 

Užs. nr. 2829.