Šaltojo sezono palydovai – išsausėjusi oda ir plaukai: vaistininkas pataria, kaip jais pasirūpinti (0)

Styrantys ir nepaklusnūs plaukai, paraudusi ir šerpetojanti oda – šaltojo sezono palydovai, jeigu tinkamai nepasirūpiname savo grožiu. Kaistantys radiatoriai ir šildytuvai šaltuoju sezonu išdžiovina orą, o kartu – ir plaukus bei odą. O kur dar staigūs temperatūros pokyčiai, išėjus į šaltį lauke, žvarbus vėjas, žiemą spaudžiantis šaltukas... Visa tai greitai nuvargina odą ir plaukus, pablogina jų būklę ir pareikalauja intensyvesnės priežiūros. Kaip padėti savo odai ir plaukams išgyventi žiemą ir neprarasti spindesio ir sveikos išvaizdos, pataria BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė.

„Sulig šildymo sezono pradžia derėtų daugiau dėmesio skirti tiek odos, tiek plaukų priežiūrai. Net ir toms, kurios šiltuoju sezonu džiaugiasi nepriekaištinga jų išvaizda ir būkle. Šaltis lauke ir sausas oras patalpose organizmui sukelia stresą, kuris, nieko nedarant, nepraeina be pėdsakų. Oda ir plaukai praranda drėgmę ir atsparumą, kartu – ir sveiką išvaizdą. Todėl šaltuoju sezonu labai svarbu užtikrinti ne tik odos bei plaukų drėkinimą, bet ir maitinimą“, - sako Sveikos odos instituto ambasadorė M. Darulienė.

Šaltuoju sezonu odai reikia ir drėgmės, ir maitinimo

Atvėsus orams, oda praranda lipidus, sutrinka jos epidermio barjerinė funkcija, todėl oda nebesugeba taip gerai išlaikyti drėgmės kaip šiltuoju metu. Nesunku pastebėti, kaip pasikeičia odos būklė: ji tampa jautresnė, greičiau parausta, gali atsirasti tempimo pojūtis, niežėjimas, sausėdama oda pradeda šerpetoti. Tai, kad žiemą gauname mažiau vitaminų ir mikroelementų iš šviežių vaisių ir daržovių, taip pat situacijos nepagerina. Jūsų užduotis – padėti odai atkurti drėgmės ir maitinimo balansą (ir brandžiai odai).

Odos priežiūros priemonės, kuriomis rūpinotės savo išvaizda vasarą, žiemą greičiausiais netiks. Ekstremalios sąlygos reikalauja ir specialių priemonių.

„Žiemą odai reikia intensyvesnės priežiūros, naudojamų priemonių konsistencija turėtų būti riebesnė. Veido kremai šiuo sezonu turi pasižymėti ne tik drėkinimu, bet ir maitinimu bei apsauga. Riebesnės tekstūros kremai, sudėtyje turintys įvairių natūralių aliejų, pvz., simondsijų, kokosų, drėkina, maitina ir saugo odą nuo nepalankių klimato sąlygų. Jie tarsi apsaugine plėvele padengia odą, neleidžia taip greitai išgarinti drėgmės, stiprina jos natūralią apsauginę funkciją. Taip pat žiemą reikėtų nepamiršti apsaugos nuo saulės. Nors ultravioletiniai spinduliai ne tokie intensyvūs kaip vasarą, tačiau ir šaltuoju sezonu jie skverbiasi pro debesis ir veikia odą. Pakaks, jeigu turėsite dieninį kremą su SPF“, - kokias odos priežiūros priemones rinktis šaltuoju sezonu, pataria M. Darulienė.

BENU vaistininkė šaltuoju sezonu taip pat rekomenduoja karts nuo karto odą palepinti drėkinančiomis kaukėmis, kurias reikėtų naudoti kartą per savaitę. O orui gerokai sužvarbus, einant į lauką, siūlo rinktis specialias nuo šalčio saugančias priemones. Jos savo sudėtyje turi didesnį kiekį lipidų, kurie sudaro apsauginę plėvelę, neleidžiančią odos pažeisti šalčiui ar vėjui. Priemones nuo šalčio reikėtų teptis 30 min. iki išėjimo į lauką.

Kiekvienoje kosmetinėje žiemą – apsauga lūpoms

Sveikos odos instituto ambasadorė taip pat primena nepamiršti rūpintis lūpomis, kurių oda yra itin plona ir jautri. Siekiant apsaugoti lūpas, vienas tinkamiausių variantų – apsauginis maitinamasis kremas, kuriame gausu augalinių aliejų, arba higieninis lūpų pieštukas su bičių vašku, lanolinu ir vitaminais.

„Žiemą svarbu nepamiršti ir rankų odos priežiūros. Prieš eidami į lauką, pasitepkite rankas riebesniu kremu, o vakare prieš miegą rinkitės drėkinančias priemones. Ir, žinoma, vėstant orams, nepamirškite pirštinių“, - sako specialistė.

Intensyvesnės priežiūros reikia ir plaukams

Žvilgesį praradę, šiurkštesni, sunkiau šukuojami plaukai, skilinėjantys ir besišakojantys galiukai – tai požymiai, kad įprastos plaukų priežiūros šaltuoju sezonu taip pat nepakanka. Šildymas plaukus lygiai taip pat džiovina kaip ir odą, o šaltas oras ir žvarbus vėjas tampa pagrindiniais sveikai atrodančių plaukų priešais.

„Nemažai moterų ir per didelius šalčius labiau rūpinasi šukuosena nei plauko sveikata, todėl nedėvi kepurių. Jokia po kepure susigulėjusi šukuosena neatrodys taip negražiai kaip išsausėję, pasišiaušę ir pažeisti plaukai. Todėl mano pirmasis patarimais – atšalus būtinai nešiokite kepurę“, - kaip žiemą saugoti plaukus pataria M. Darulienė.

Šaltuoju metu plaukus rekomenduojama bent 2-3 kartus per savaitę palepinti maitinamuoju kondicionieriumi, nes jiems, kaip ir odai, reikalingas maitinimas dėl ekstremalių ir greitai besikeičiančių aplinkos sąlygų. Kad plaukai ilgiau išlaikytų drėgmę, jų galiukus reikėtų tepti specialiu aliejumi. Išvengti plaukų elektrinimosi, kuris daugelį atbaido ir nuo kepurių nešiojimo, padės kaukės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad plastikiniai ar metaliniai šepečiai gali dar labiau įelektrinti plaukus, todėl geriau rinktis natūralaus medžio ar natūralaus plauko šepečius.

Šildomas patalpų oras – terpė ligoms plisti

Šildymo išsausintas patalpų oras kenkia ne tik grožiui, bet ir sveikatai. Todėl Kauno Kuršių klinikos šeimos gydytoja Asta Žukovienė primena, kaip svarbu šaltuoju sezonu vėdinti patalpas ir neleisti orui per daug išsausėti. Juk sausas oras džiovina mūsų gleivinę – ne tik odos, bet ir akių, nosies. Išsausėjusi nosies gleivinė praranda atsparumą aplinkoje siaučiantiems virusams, kurių nevėdinamose patalpose yra kur kas daugiau.

„Uždarose patalpose, neturinčiose papildomų vėdinimo įrenginių, patekę virusai ir bakterijos dauginasi gerokai greičiau nei gali atrodyti. Be to, namų viduje kaupiasi dulkės, alergenai, provokuojantys įvairias imuninės sistemos reakcijas, dažnai pasireiškiančias nuovargiu, bendru silpnumu, galvos svaigimu. Ilgą laiką leidžiant nevėdintose patalpose, susirgti taip pat yra gerokai lengviau, nes organizmas negauna pakankamai žmogui reikalingo deguonies, o tai stipriai paveikia imuninę sistemą“, - sako gydytoja A. Žukovienė.

Šaltuoju metų laiku patalpas ji rekomenduoja vėdinti dukart per dieną - ryte ir vakare – langą paliekant atvirą kelioms minutėms.

Gali būti aktualus infrašildymas