Apie onkologinius susirgimus ne tik medicinos įstaigoje: Rokiškio bibliotekoje susitiko diagnozę „vėžys“ išgirdę rokiškėnai (0)

Sveikata – brangiausias žmogaus turtas, tad iš medikų išgirdus, kad ji – „šlubuoja“, žmones užvaldo nerimas. Kur kas įvairesni jausmai viduje užverda tada, kai iš gydytojo lūpų pacientas išgirsta vieną baisiausių šio amžiaus diagnozių: žodį „vėžys“. Anot pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos „Pola“ atstovų, per metus ši liga diagnozuojama 18 tūkst. žmonių, panašiai po 50 asmenų per dieną, tad yra itin svarbu padėti jiems įveikti stresą, nerimą bei visus kitus kelionėje per onkologinę ligą patiriamus jausmus. Pasikalbėti būtent apie tai ketvirtadienį į susitikimą buvo pakviesti Rokiškio krašto žmonės.

Informacija arčiau žmonių

Projekto „Nesakyk „po to“ – ateik dabar: onkologinio paciento kelias: kada, kur ir į ką kreiptis“ rengėjai keliauja po Lietuvos rajonus, o į susitikimus kviečia kiekvieną, kurį vienaip ar kitaip palietė žodis ar diagnozė „vėžys“. Rokiškis tapo penktąja stotele, kurioje pranešimus apie paciento kelio per onkologinę ligą ir visus kelionės aspektus kalbėjo Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas medicinai gydytojas urologas dr. Marius Kinčius, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva bei „Pola“ direktorė Neringa Čiakienė.

Pasak pastarosios, susitikimų ciklas „Nesakyk „po to“ – ateik dabar: onkologinio paciento kelias: kada, kur ir į ką kreiptis“ yra skirtas atviram pokalbiui apie tai, kas svarbiausia onkologinio paciento kelyje – nuo pirmųjų žingsnių iki kompleksinės pagalbos. Šių susitikimų tikslas – padėti pacientams ir jų artimiesiems aiškiau susigaudyti savo kelyje per onkologinę ligą, atsakant į dažnai esminiu tampantį klausimą: kada, kur ir į ką kreiptis skirtingais diagnozavimo, gydymo, stebėsenos ir paliatyvios pagalbos etapais.

Kas svarbiausia pacientams?

Pirmoji pranešimą rokiškėnams skaitė N. Čiakienė, kuri apžvelgė neseniai „Pola“ atliktos sergančiųjų apklausos rezultatus, kurioje savo patirtimi pasidalino per 5 tūkst. respondentų, onkologinę diagnozę išgirdusių, vidutiniškai, per trejų metų laikotarpį.

„Mes klausiame, domimės, su kokiais iššūkiais ir problemomis kuriame kelionės per ligą etape žmonės susiduria. Smagu, kad didžioji dalis su kažkokiais sunkumais nesusidūrė, o analizuojant atsakymus matyti, kad nemažai daliai pacientų sunkiausia yra pati pradžia – atsiradę įtarimai dėl onkologinės ligos ir laikas, kol ieškoma atsakymų. Antroje pozicijoje respondentai nurodo užsiregistravimą į specializuotą onkologijos centrą bei laiką iki gydymo pradžios. Toliau rikiuojasi simptomų ir šalutinių poveikių valdymas gydymo metu“, – apklausos rezultatus trumpai pristatė viešnia.

Čia „Pola“ direktorė perdavė svarbią žinutę pacientams: nesvarbu, kokioje situacijoje yra nustatyta onkologinė liga, išgirdę šią žinią žmonės turi kreiptis į specializuotą onkologijos centrą. Siuntimą į šią įstaigą išduoda šeimos gydytojas ar gydytojas-specialistas ir gydymas: aktyvus ar simptominis, visada taikomas.

Sunkiausias periodas – laukimas

N. Čiakienė atkreipė dėmesį, kad vidutiniškai 55 proc. pacientų pas onkologą patenka per 1 mėn. nuo ligos įtarimo, o likusi dalis – per porą. O jau patekus pas specialistus, terminas, per kiek laiko turi prasidėti gydymas, yra labai aiškiai reglamentuotas: virš 60 proc. pacientų pradedamas per 1 mėn. nuo pirminio vizito, kitiems – per 2 mėn.

„Tas laikas atrodo labai ilgas, bet viskas priklauso nuo diagnostikos. Jei situacija yra aiški, operacijos ir procedūros paskiriamos net per savaitę ar dvi, bet jei reikia molekulinių-genetinių tyrimų, jų atsakymų reikia laukti 2-3 mėn. Puikiai suprantame, kad šis laikotarpis yra labai sunkus, nes pacientas žino, kad turi ligą turi, bet dar negali nieko daryti. Šiame etape reikalinga specialistų, psichologų ir palaikymo grupių pagalba. Tai – labai svarbu ir tikrai yra prieinama visiems“, – tikino pranešimo rengėja dar atkreipdama dėmesį, kad laukimo etape diagnozę išgirdusiam žmogui yra atliekami įvairūs tyrimai.

Svarbu: nepalikti ligonio vieno

Nors diagnozė „vėžys“ yra sunki, visgi N. Čiakienė pabrėžė, kad daugiau nei pusė ją išgirdusių žmonių net ir su liga nugyvena ilgą laiką – neretai ir daugiau nei 10 metų. Tuo periodu pacientas pereina į stebėsenos būseną.

Užbaigdama savo pristatymą viešnia dar šiek tiek grįžo prie informacijos apie gydymo etapą: čia, jos teigimu, labai svarbu gydymo eigos aiškumas. Visgi jo pacientai pasigenda: „Matome, kad žmonėms trūksta aiškumo. Deja, daug žmonių į vizitus pas medikus atvyksta vieni, jų niekas nelydi, o stresinėje situacijoje labai sudėtinga „susigaudyti“ ir atsiminti viską, kas buvo pasakyta. Mano patarimas artimiesiems – nepalikite žmonių, išgirdusių sudėtingą diagnozę, vienų. Ypač, vykti pas medikus“.

Po kitų svečių pranešimų rokiškėnai buvo pakviesti į diskusiją: aktualius klausimus, siekiant atkreipti dėmesį į kiekvieną atėjusįjį, žmonės užrašė baltuose popieriaus lapuose, taip sudarant galimybę kiekvienam gauti specialistų atsakymus.

Susirinkusius pasveikinusi Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė bei onkologinių pacientų asociacijos „Vilties žybsnis“ vadovė Danguolė Kondratenkienė paragino sergančiuosius naudotis „Pola“ kortelės naudomis. Pati prieš kurį laiką su onkologine liga kovojusi moteris sakė, kad nors sveikatos kortelė neprideda, visgi savo naudomis šiek tiek džiaugsmo įneša į kartais niūrią sergančiųjų kasdienybę.