Dažniausiai žmonės nukenčia nuo savų gyvūnų (0)
Publikuota: 2017-02-27
Kategorija:
Sveikata

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau - Panevėžio departamentas) informuoja, kad pastaraisiais metais Panevėžio regione registruojama mažiau asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikė 486 Panevėžio apskrities gyventojams, kai 2015 m. - 492 asmenims, 2014 m. - 521 gyventojui.
Daugiausiai nukenčia nuo šunų ir kačių
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities gyventojai dažniausiai nukenčia nuo šunų. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 362 asmenis, tai sudaro beveik 75 proc. visų apkandžiojimo atvejų. Daugiausiai asmenis sužaloja žinomi gyvūnai, t. y. savi ar kurių sveikatos būklę galėjo stebėti veterinarijos specialistai. Savi gyvūnai apkandžiojo 73 proc. gyventojų. Nuo pasiutusių gyvūnų nukentėjusių asmenų nebuvo registruota.
Dažnai žmonės nukenčia ir nuo kačių, tai sudaro 23 proc. visų gyvūnų apkandžiojimo atvejų. Panevėžio apskrityje dėl kačių nukentėjo ir į medikus kreipėsi 112 asmenų. Sveikos katės sužalojo 88 žmones, nežinomos - 24.
Rečiau žmones apkandžioja galvijai ir kiti naminiai gyvūnai bei laukiniai žvėrys. Praėjusiais metais 12 Panevėžio regiono gyventojų sužalojo: usūrinis šuo, arklys, audinė, surikata, dekoratyvinė žiurkė, kiaunė, žiurkė, lapė, triušis.
Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas
Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika. 2016 m. Panevėžio apskrityje vakcina nuo pasiutligės buvo skirta 196 asmenims, pasiskiepijo - 138. Nutraukė pradėtą skiepijimo kursą patys ar gydytojui rekomendavus - 57 asmenys. Praėjusiais metais iš viso sunaudota 801 vakcinos dozė.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Žmonės užsikrečia pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau gleivinę. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą, jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Rekomenduojami video
Klausa – brangi dovana, leidžianti žmogui bendrauti, integruotis aplinkoje, socializuotis ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Nesutrikusi klausa svarbi efektyviam mokymuisi, darbui bei santykiams su aplinkiniais, emocinei sveikatai ir saugumui.
Deja, pasak „Optikos pasaulio“ regos
2024-07-16
Cukrinis diabetas – tyli ir gyvenimą paveikianti liga, kurios diagnozę Lietuvoje išgirsta vis daugiau žmonių. Tačiau šiandien galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja, jos modernėja. Ligonių kasų specialistai primena, kokias garantijas suteikia privalomasis
2024-07-09
Pirmoji pagalba karščio sukeltiems negalavimams – vanduo ir elektrolitai: pasidalijo, kaip atpažinti šilumos ar saulės smūgį
(0)
Įpusėjant vasarai ir vis labiau įsivyraujant karštiems orams, šiluma ir kaitri saulė gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti įvairių negalavimų, taip sugadindamos ilgai lauktas atostogas. Tam, kad pavyktų išvengti neigiamo karščio poveikio savijautai, speci
2024-07-09
Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) liepos mėnesį visoje šalyje organizuoja nemokamas paskaitas senjorams apie tai, kaip išlikti sveikiems ir guviems, šalyje įsivyraujant karščiams.
Paskaitą apie kaitrą ir kaip nuo jos apsisaugoti išklausyti galės ir roki&scar
2024-07-07
Katarakta – viena iš dažniausių regos problemų, kuri sprendžiama operuojant akis ir keičiant akių lęšiukus. Ligonių kasos primena, kad lęšiuko keitimo operacijos – tai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nemokamai atliekamos operacijos, kuri
2024-07-04