Dažniausiai žmonės nukenčia nuo savų gyvūnų (0)
Publikuota: 2017-02-27
Kategorija:
Sveikata
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau - Panevėžio departamentas) informuoja, kad pastaraisiais metais Panevėžio regione registruojama mažiau asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų. Panevėžio departamento duomenimis, praėjusiais metais medicinos pagalbos, dėl įvairių gyvūnų įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais, prireikė 486 Panevėžio apskrities gyventojams, kai 2015 m. - 492 asmenims, 2014 m. - 521 gyventojui.
Daugiausiai nukenčia nuo šunų ir kačių
Kiekvienais metais Panevėžio apskrities gyventojai dažniausiai nukenčia nuo šunų. Praėjusiais metais šunys apkandžiojo 362 asmenis, tai sudaro beveik 75 proc. visų apkandžiojimo atvejų. Daugiausiai asmenis sužaloja žinomi gyvūnai, t. y. savi ar kurių sveikatos būklę galėjo stebėti veterinarijos specialistai. Savi gyvūnai apkandžiojo 73 proc. gyventojų. Nuo pasiutusių gyvūnų nukentėjusių asmenų nebuvo registruota.
Dažnai žmonės nukenčia ir nuo kačių, tai sudaro 23 proc. visų gyvūnų apkandžiojimo atvejų. Panevėžio apskrityje dėl kačių nukentėjo ir į medikus kreipėsi 112 asmenų. Sveikos katės sužalojo 88 žmones, nežinomos - 24.
Rečiau žmones apkandžioja galvijai ir kiti naminiai gyvūnai bei laukiniai žvėrys. Praėjusiais metais 12 Panevėžio regiono gyventojų sužalojo: usūrinis šuo, arklys, audinė, surikata, dekoratyvinė žiurkė, kiaunė, žiurkė, lapė, triušis.
Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas
Visiems sužalotiems asmenims buvo laiku suteikta medicinos pagalba ir skirta pasiutligės imunoprofilaktika. 2016 m. Panevėžio apskrityje vakcina nuo pasiutligės buvo skirta 196 asmenims, pasiskiepijo - 138. Nutraukė pradėtą skiepijimo kursą patys ar gydytojui rekomendavus - 57 asmenys. Praėjusiais metais iš viso sunaudota 801 vakcinos dozė.
Kaip užsikrečiama pasiutlige?
Žmonės užsikrečia pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau gleivinę. Labai pavojinga, kai pasiutę laukiniai gyvūnai giliai sukandžioja žmogui veidą, jam būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Rekomenduojami video
Visi, ne tik gripo, virusai aktyviausi tampa šaltuoju metų laiku. Medikai įspėja ir apie dažnai pamirštamas žarnyno infekcijas, liaudyje vadinamu skrandžio gripu. Kaip juo susergama ir ar įmanoma apsisaugoti, pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros s
2019-01-17
Naujai atėję metai įprastai asocijuojasi su pažadais daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių ar sveikiau maitintis. Veterinarai primena, kad nederėtų pamiršti ir augintinių, kuriems netinkama ar pagal specialius poreikius nepritaikyta mityba gali skaudžiai atsiliepti sveikatai ar net su
2019-01-16
Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 105 potencialūs organų ir audinių (ragenų) donorai. Efektyviais donorais tapo 48 mirę žmonės. Tokia sausa statistika metų suvestinėje. Iš tiesų kiekvienas skaičius – tai konkretus žmogus, kurio artimieji neišmatuojamos širdgėlos ak
2019-01-16
Jaučiate bendrą silpnumą, esate vangūs, mieguisti ir pavargę labiau nei bet kada? Šie požymiai byloja apie nusilpusį organizmo imunitetą. Tais atvejais, kai papildomai pasireiškia ir viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomai, tokie kaip sloga, kosulys, gerklės perš
2019-01-16
Peršalimas ir gripas – ne vieninteliai šaltuoju metų laiku siautėjantys pavojai sveikatai. Nors balta žiema vilioja išeiti į lauką ir pasidžiaugti sniegu, temperatūrai kritus žemiau nulio ar pučiant žvarbiam vėjui, padidėja tikimybė nušalti. Sveikatos specialistai p
2019-01-15
