Kai širdis, atrodo, iššoks: kas yra panikos atakos, sukeliančios mirties baimę (0)

„Einant namo mane staiga išpylė prakaitas, pradėjo trūkti oro bei svaigti galva. Iš pradžių atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, o po akimirkos ją tarsi kažkas stipriai suspaudė – rodės, tuoj sprogs. Labai išsigandau, mat pradėjau bijoti, kad numirsiu“ – tokius simptomus kardiologai vis dažniau girdi iš jaunų, aktyvių 20–30 metų amžiaus žmonių.

Specialistai skuba raminti – tai ne infarktas, o nerimo sutrikimas, dar vadinamas panikos ataka, kuriai būdingas itin stiprus mirties baimės jausmas. Nesiimant keisti gyvenimo būdo, tokios būsenos gali kartotis, kol galų gale perauga į rimtesnius psichikos sutrikimus ar socialinę savęs izoliaciją. 

„Panikos ataka – tai netikėtas, staigus baimės priepuolis, kurio metu atsiranda fiziologinės organizmo reakcijos. Pojūčiai, lydintys tokį priepuolį, dar labiau išgąsdina žmogų. Taip susidaro „užburtas minčių ratas“: naujo priepuolio laukimas, nerimas, baimė ir priepuolis. Šias atakas dažniausiai išprovokuoja nervų sistemos jautrumas, atsiradęs dėl tam tikrų susikaupusių emocijų, netekčių ar išgyvenimų, kurie ilgą laiką buvo slopinami. Ir tuo skundžiasi ne tik jaunimas – šie priepuoliai pas kardiologus dažniau atgena moteris ir ypač  – svetur gyvenančius tautiečius“, – pasakoja „InMedica“ klinikos Santariškėse gydytoja kardiologė Jelizaveta Burca.

Be minėtų pagrindinių simptomų, panikos atakas dažnai lydi padažnėjęs kvėpavimas, dusulio jausmas, krūtinės skausmas, gausus prakaitavimas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas – tai gali trukti 10–30 minučių. Apėmus šiai būsenai prarandama koordinacija ir atsiranda didelė baimė išprotėti ar net numirti.

Po vieno ar dviejų panikos priepuolių žmogus pradeda jausti nuolatinę baimę, kad ši būsena pasikartos. Dėl šios priežasties pradedama riboti kasdienę veiklą, vengiama atsidurti tose vietose, iš kurių būtų sunku pasišalinti ir gauti reikiamą pagalbą ištikus panikos atakai. Kartais žmonės netgi vengia vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriose patyrė priepuolį.

„Dažniausiai pirmojo priepuolio metu žmogus apskritai nesupranta, kas vyksta su jo mintimis bei kūnu. Viena iš pagrindinių priemonių kovoti su tuo – tai savo reakcijos stebėjimas ir emocijų kontroliavimas, šalto proto išlaikymas, supratimas, kad nuo šios gąsdinančios atakos niekas neišprotėja ir nemiršta. Savikontrolė padeda ramiau reaguoti į situaciją. Nors tai nėra kardiologinė liga, tačiau privalu nuolat profilaktiškai tikrintis širdies darbą – juk tai pagrindinis žmogaus „variklis“, – teigia J. Burca.

Neaptikus širdies ligų ir išgirdus nerimo sutrikimo – panikos atakos diagnozę, kardiologai dažnai rekomenduoja kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kurie suras veiksmingų gydymo būdų – tiek medikamentinių, tiek kognityvinių. 

Vis dėlto, pastebi kardiologė, panikos atakos yra susijusios su žmogaus psichologine būkle, tad norint jų išvengti, pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą ir į savo dienotvarkę įtraukti mėgstamas bei sveikatai naudingas veiklas.

„Norint užbėgti įvykiams už akių ar išvengti pakartotinių panikos atakų, reikia kuo daugiau dėmesio skirti sau: ilgi pasivaikščiojimai gryname ore, sveika mityba, kiekvienam priimtinas ir tinkamas fizinis krūvis – bent keletą kartų per savaitę – stiprina ir organizmą, ir širdį. Taip pat svarbu leisti kūnui bei protui „pailsėti“ – tam puikiai pasitarnauti gali ir knyga“, – rekomenduoja „InMedica“ kardiologė.

15% CBD aliejus