Kas yra hormonai? (0)

Publikuota: 2022-05-19 Kategorija: Sveikata
Kas yra hormonai?
Rokiškio Sirena nuotr. / Asociatyvi nuotr.

Hormonai yra cheminės medžiagos, kurios koordinuoja įvairias organizmo funkcijas, perduodamos pranešimus krauju į organus, odą, raumenis ir kitus audinius. Šie signalai nurodo jūsų kūnui, ką ir kada daryti. Hormonai yra būtini gyvybei ir jūsų sveikatai. Mokslininkai iki šiol žmogaus organizme nustatė daugiau kaip 50 hormonų. Hormonai ir dauguma audinių (daugiausia liaukų), kurie juos gamina ir išskiria, sudaro jūsų endokrininę sistemą. Hormonai valdo daugybę įvairių organizmo procesų, įskaitant: 

  • medžiagų apykaitą;
  • homeostazę (nuolatinę vidinę pusiausvyrą);
  • augimą ir vystymąsi;
  • lytinę funkciją;
  • dauginimąsi;
  • miego ir budrumo ciklą;
  • nuotaiką. 

Hormonų disbalansas - kas tai? 

Hormonų pusiausvyros sutrikimas atsiranda, kai vieno ar daugiau hormonų yra per daug arba per mažai. Tai plati sąvoka, kuri gali reikšti daugybę skirtingų su hormonais susijusių būklių. Daugelio hormonų atveju net šiek tiek per didelis arba per mažas jų kiekis gali sukelti didelių pokyčių jūsų organizme ir lemti tam tikras būkles, kurias reikia gydyti. Kai kurie hormonų pusiausvyros sutrikimai gali būti laikini, o kiti - lėtiniai (ilgalaikiai). Be to, kai kuriuos hormonų pusiausvyros sutrikimus reikia gydyti, kad galėtumėte išlikti fiziškai sveiki, o kiti gali neturėti įtakos jūsų sveikatai, tačiau gali neigiamai paveikti jūsų gyvenimo kokybę. 

Dažniausiai pasitaikančios diagnozės 

Dėl hormonų sutrikimų kyla dešimtys skirtingų sveikatos sutrikimų. Daugumos hormonų per didelis arba per mažas kiekis sukelia sveikatos sutrikimus. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių su hormonais susijusių būklių yra šios: 

  • Nereguliarios menstruacijos (mėnesinės): mėnesinių ciklą lemia keli hormonai. Dėl to vieno ar kelių hormonų pusiausvyros sutrikimas gali sukelti nereguliarias mėnesines. Specifinės su hormonais susijusios būklės, sukeliančios nereguliarias mėnesines, yra policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ir amenorėja.
  • Endometriozė. Lėtinė uždegiminė liga. Dažniausi simptomai: ypač skausmingos menesinės, skausmas pilvo ar nugaros srityje, skausmas lytinio akto metu, gausios mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių, nevaisingumas.
  • Nevaisingumas: hormonų pusiausvyros sutrikimai yra viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Pakitęs, ne normos ribose esantis estradiolio, testosterono, liuteinizuojančio hormono, folikulus stimuliuojančio hormono, progesterono, prolaktino ir kitų hormonų kiekis gali lemti moterų nevaisingumą. Su hormonais susiję sutrikimai, tokie kaip PKS ir anovuliacija taip pat gali lemti nevaisingumą. Vyrams taip pat gali pasireikšti hormonų disbalansas, pavyzdžiui, mažas testosterono kiekis (hipogonadizmas), kuris turi įtakos ir jų vaisingumui.
  • Spuogai: jie dažniausiai atsiranda dėl užsikimšusių porų. Nors aknės atsiradimą lemia ir daugelis kitų veiksnių, hormonų svyravimai, ypač lytinio brendimo laikotarpiu, yra labai svarbus veiksnys. Riebalų liaukos, įskaitant veido odos liaukas, suaktyvėja, kai lytinio brendimo metu suaktyvėja hormonai.
  • Hormoninė aknė (suaugusiųjų aknė): hormoniniai spuogai išsivysto, kai dėl hormoninių pokyčių padidėja odos gaminamų riebalų kiekis. Tai ypač dažnai pasitaiko nėštumo, menopauzės metu ir žmonėms, kurie naudoja testosterono terapiją.
  • Cukrinis diabetas: dažniausia endokrininė (su hormonais susijusi) liga yra diabetas. Sergant diabetu kasa negamina hormono insulino arba gamina jo nepakankamai, arba organizmas netinkamai jį naudoja. Yra kelios skirtingos diabeto rūšys. Dažniausiai pasitaikančios yra 2 tipo diabetas, 1 tipo diabetas ir nėščiųjų diabetas.
  • Skydliaukės liga: dvi pagrindinės skydliaukės ligų rūšys yra hipotireozė (mažas skydliaukės hormonų kiekis) ir hipertireozė (didelis skydliaukės hormonų kiekis).
  • Nutukimas: daugelis hormonų gali turėti įtakos ir tam, kaip jūsų organizmas signalizuoja, kad jums reikia maisto ir kaip organizmas naudoja energiją. Todėl dėl tam tikrų hormonų disbalanso gali padidėti svoris kaupiantis riebalams. Pavyzdžiui, kortizolio (streso hormono) perteklius ir mažas skydliaukės hormonų kiekis (hipotirozė) gali prisidėti prie nutukimo. 

Kaip atpažinti hormonų disbalansą?

Hormonų pusiausvyros sutrikimą gali rodyti šie simptomai: pilvo pūtimas, nuovargis, dirglumas, plaukų slinkimas, širdies plakimas, nuotaikų kaita, cukraus kiekio kraujyje sutrikimai, dėmesio koncentracijos problemos, ypač skausmingos mėnesinės ir nevaisingumas. Tai tik keli hormonų pusiausvyros sutrikimo simptomai. Hormonai yra junginiai, kurie veikia kiekvieną kūno ląstelę ir sistemą, todėl hormonų pusiausvyros sutrikimas gali būti išties alinantis. Kai kurie hormonų pokyčiai yra normalūs, pavyzdžiui, mėnesiniai lytinių hormonų, atsakingų už menstruacijas ir ovuliaciją, svyravimai, brendimo ar nėštumo metu vykstantys pokyčiai. Menopauzė yra dar vienas įprastas hormonų kaitos laikas moters gyvenime. Daugeliui moterų šiuo laikotarpiu gali padidėti svoris, atsirasti nuotaikų svyravimų, naktinis prakaitavimas ir sumažėti lytinis potraukis. Tai normali mūsų biologijos dalis. Sunerimti reikėtų tada, kai šie pokyčiai atsiranda dėl mūsų gyvenimo būdo, patiriamo streso, vartojamų vaistų ir panašių veiksnių įtakos.

Kadangi jūsų organizme gaminasi daugiau kaip 50 skirtingų hormonų, kurie visi lemia svarbias organizmo funkcijas, priklausomai nuo to, koks hormonų disbalansas pasireiškia, galite jausti keletą skirtingų simptomų. Svarbu žinoti, kad daugelį toliau išvardytų simptomų gali sukelti ne tik hormonų pusiausvyros sutrikimas, bet ir kitos ligos. Jei kada nors pastebėjote, kad pasikeitė jūsų kasdienė sveikata ir pasireiškė nauji, nuolatiniai simptomai, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju. 

Hormonų pusiausvyros sutrikimas ir nuovargis 

Nuovargis yra dažnas simptomas, kuris gali turėti daug įvairių priežasčių. Kaip dėl per mažo progesterono kiekio gali būti sunku miegoti, taip ir dėl per didelio progesterono kiekio galite labiau pavargti. Kitas dažnas hormonų disbalanso požymis, sukeliantis nuovargį, yra mažas skydliaukės hormonų kiekis (hipotirozė). Ši būklė lengvai diagnozuojama atlikus kraujo tyrimą. Nepriklausomai nuo galimos hormonų disbalanso, rekomenduojama laikytis pastovaus miego režimo, užtikrinti, kad miegas būtų kokybiškas. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais, reikėtų eiti miegoti ir keltis panašiu. Nuo vėlyvos popietės patartina vengti kofeino. Šalia to, susikurkite atpalaiduojančią vakaro rutiną, kad organizmas žinotų, jog laikas miegoti. Išsimaudykite šiltoje vonioje, išgerkite puodelį ramunėlių arbatos ar mišinio to Relax, kurį rasite Daily Spoon tinklapyje, klausykitės atpalaiduojančios muzikos. 

Hormonų pusiausvyra ir pilvo problemos 

Virškinamojo trakto ląstelės turi receptorių estrogenams ir progesteronui. Šių hormonų kiekis kinta per moters mėnesinių ciklą. Kai tai vyksta, jie turi įtakos virškinimo sistemos veiklai. Prieš mėnesines arba jų metu moterys dažnai jaučia pilvo skausmą, pilvo pūtimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, vėmimą ir pykinimą. Šie simptomai gali pasireikšti ir esant daugeliui kitų sutrikimų. Jei moteris juos patiria kartu su nuotaikos pokyčiais ir nuovargiu prieš mėnesines arba jų metu, labiau tikėtina, kad virškinimo trakto sutrikimai atsiranda dėl mėnesinių hormonų svyravimų. Sumažinti nuotaikų svyravimus ciklo metu gali padėti peruvian maca bei ašvagandos šaknis - jos žinomos dėl pagalbos hormonų balansui bei nuotaikos ir energijos lygio pakelimui. 

Hormonai ir nuotaikos svyravimai 

Kalbant apie nuotaikos svyravimus, dėl kai kurių nuotaikos sutrikimų gali būti kaltas ir hormonų pusiausvyros sutrikimas. Daugelis moterų prieš mėnesines ir jų metu patiria pyktį, irzlumą, nuotaikų svyravimus, depresiją ir nerimą. Tai gali būti susiję su priešmenstruaciniu sindromu (PMS). Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra sunkesnė PMS forma. Teigiama, kad PMS arba PMDS sergančios moterys jautriau reaguoja į besikeičiantį hormonų kiekį. Estrogenai veikia neurotransmiterius, įskaitant dopaminą, serotoniną ir norepinefriną. Nerūkymas ir alkoholio nevartojimas gali padėti įveikti šiuos simptomus. Patartina vengti cukraus, mažinti kofeino kiekį - kavą rekomenduojama bent kartą dienoje pakeisti jos alternatyva, pavyzdžiui, matcha. Gali padėti ir reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas bei gaunamos visos reikalingos medžiagos ciklo metu. Greičiausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti - Daily Spoon Ciklo rinkinys. Jame sutinkami jau visiems puikiai pažįstami supermaisto titulus užsitarnavę ingredientai: ceilono cinamonas, linų sėmenys, maca milteliai, ašvagandos šaknis, acerola vyšnios ir pan. 

Sumažėjęs lytinis potraukis 

Daugumos moterų lytinio potraukio sumažėjimą lemia hormonai. Iš tiesų, hormonų pusiausvyros sutrikimai yra 70% sumažėjusio libido atvejų priežastis. Mūsų hormonai keičiasi su amžiumi, ypač perimenopauzės ir menopauzės metu. Hormonų pokyčiai sąlygoja ir jūsų lytinį potraukį. Libido įtaką daryti gali įvairūs hormonai - testosteronas, kortizolis, estrogenas ir panašiai.

Gera žinia yra tai, kad jei hormonai lemia mažą libido, yra būdų, kaip juos subalansuoti ir priversti veikti jūsų ir jūsų lytinio gyvenimo labui. Pavyzdžiui, jau minėti peruvian maca milteliai - teigiama, kad jie stiprina seksualinę sveikatą, gali daryti įtaką reprodukcinei sistemai bei padeda pagerinti lytinį pajėgumą, didindami lytinio potraukio lygį ir vaisingumą. Tačiau tai dar ne viskas - juose taip pat gausu vitaminų C, A ir B2, mineralų, tokių kaip geležis, cinkas, magnis, kalcis, varis, kalis ir jodas. Tai puikus angliavandenių šaltinis, turintis mažai riebalų ir ląstelienos. Be to, maca šaknis yra vienas iš nedaugelio augalų, priskiriamų augalinių adaptogenų kategorijai. Tai reiškia, kad joje yra maistinių medžiagų, kurios palaiko endokrininę (hormonų) sistemą, kad ji gamintų reikiamą hormonų kiekį. Be to, ji padeda mums apsaugoti organizmą nuo išorinių stresą sukeliančių veiksnių.

Užs. Nr. 1756

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video