Kasdienybė ne kasdienybėje: praktinis seminaras apie tai, ką galime ir ar tikrai kažko negalime? (0)
Savaitgalį už Rokiškio krašto muziejaus aidėjo moteriški balsai. Organizacijos „XYZ kartos“ surengtas sveikatinimo seminaras „Psichoterapija tavo rankose“ subūrė 10-ies savo psichologine sveikata besirūpinančių moterų, kurios mėgino išsiaiškinti, ką gali ir ar tikrai kažko negali.
Ypatinga lektorė
Seminarą kuruojanti Lina Valotkienė sakė, kad iš viso numatyti penki susitikimai, kurių metu specialistai neformalioje aplinkoje bendraus su moterimis ir mėgins spręsti jų pečius slegiančias problemas, išmokyti atsipalaiduoti ar išlaisvinti vidinę energiją.
„Startavome šį savaitgalį: dvi dienas vyko įvairios veiklos, kuriose dalyvavo 10-ies žmonių grupė. Susitikimą vedė lektorė Renata iš studijos „Švęsk gyvenimą“. Iš tų moterų, kurios domisi ir gilinasi į save išgirdome tik padėkas, nes seminaras, pasak jų, buvo itin naudingas“, – tikino organizatorė.
Nuo šokio iki veidrodžiavimo
Pasak L. Valotkienės, kiekvienas lektorius į seminarus „atsiveža“ skirtingas, savo mėgstamas metodikas. O šį kartą, be aiškiai matomų, panaudota buvo dar daugybė visai nepastebimų, suprantamų tik specialistams.
„Susitikimą pradėjome šokiu. Ir visos pamatėme, kaip sunku „perlipti“ per save – atsipalaiduoti ir šokti taip, kaip norisi. Kaip tą minutę jautiesi. Ne taip, kaip „reikia“, nesistengti atrodyti gražiomis. Naudojom užrašus, kad fiksuotume savo pačių pastebėjimus apie save. Kiekviena turėjome galimybę paklausti, padiskutuoti, kokiose situacijose atsiduriame ir kaip iš jų „išeiti“. Lektorė pristatė veidrodžiavimą: būseną, kai kitame žmoguje matome tai, kas labai erzina. Deja, tai reiškia, kad turim tą ir patys. Todėl kaip tik reikia eiti prie to žmogaus, kuris nėra mielas, kuris erzina, atstumia, kad pats tobulėtum“, – keletu aspektų pasidalino pašnekovė.
Kaip vengti streso
Susitikimo metu lektorė pristatė emocinį bei fizinį intelektą, paliestos stresinės būsenos – kaip jų išvengti: „Seminaro metu buvo įvairių situacijų, kuriose mokėmės valdyti emocijas: kaip reikia jas paleisti, kur ieškoti atsparos, kad mes valdytume situaciją, o ne jį mus. Iš tikrųjų labai stebina, kaip specialistas per elementarų kalbėjimą, per savo spinduliuojamą ramybę gali išspręsti ilgai kankinančias stresines žmogaus situacijas“.
Pasak L. Valotkienės, moterys džiaugėsi ne tik seminaro metu gauta nauda ir supratimu, kad mes patys turime viską, tik reikia išmokti tą išnaudoti. Jos mėgavosi bendryste, atsiradusia „pabėgus“ iš kasdienybės.
Griovė mitą
Pašnekovė šypsojosi, kad lektorė Renata sugriovė gajų mitą, jog moterys gali dirbti kelis darbus vienu metu: „Negali. Nes viskam reikia atsidavimo, kadangi mūsų mintys ir kūnas yra viena sistema, mes labai skubam gyvenime ir nemokam sustoti, nemokam mėgautis akimirkomis. O reikia. Pavyzdžiui, seminaro metu Renata sako: „Aš labai mėgstu daryti kavą.“ Padarė visoms, kurios norėjo. Atrodo: tas pats vanduo, kava, cukrus. O moterys išgėrė ir sako: kokia skani! Mes viską jau turime savo rankose, galvoje, bet trūksta žinių, kaip tinkamai tą panaudoti...“
Per pavyzdžius, rezultatus ir pasekmes buvo kalbama apie žmogaus laimę, kaip ją rasti, juk kiekvienam ją suteikia skirtingi dalykai.
Organizatorių teigimu, tiesiog eigoje atsiranda papildomų temų, kurios paliečiamos. Jei leidi sau atsipalaiduoti ir tikrai nori gauti naudos, nedalyvauji tik dėl to, kad dalyvauti, tikrai yra nauda. Tai – organiškas seminaras, kai galima klausti, domėtis, kalbėti.
Kai mintys nebetelpa galvoje
Daugybę paslapčių per dvi dienas sužinojusios seminaro dalyvės išklausė ir paskaitą apie tai, kaip susiję fiziniai kūno skausmai ir mintys.
Anot seminare taip pat dalyvavusios L. Valotkienės, tai paprasta – viskas, ką sukaupiame, turi kažkur išeiti, tik reikia rasti tinkamą būdą.
„Buvo kalbama apie nemigą, apie sapnus: jei sapnavome kažką, ir atsikėlę galvojame, jog taip ir bus, tai mes patys užprogramuojame – tai mūsų pačių įsitikinimai. Man labiausiai patiko tema apie nerimą. Anot lektorės, realiai šią minutę mes neturime jokių problemų. Nes viskas, kas mus neramina, yra arba jau įvykę ir dabar duoda kažkokias pasekmes, arba tai yra ateitis. Žmogus pats susikuria sau problemas. Ir buvo mokama, kaip visą tai valdyti“, – seminaro akimirkomis dalinosi pašnekovė ir pridūrė, kad viskas, ką sužinojo susitikimo metu, yra labai akivaizdu kiekvienam, tačiau pamatoma tik tada, kai kažkas parodo iš šono.
Numatytas tęstinumas
„Tęstinumo norim, nes dabar visuomenėje laikas, kai visur nori dalyvauti, daug įtampos, mažai ką spėji. Atsiranda poreikis psichologiniams dalykams. Nors, vėlgi, pasak Renatos, toks „vietos neradimas“ nėra gerai – reikia mokėti sustoti, atsipalaiduoti. Rasti laiko sau. Reikia ištrūkti iš kasdienybės, susitvarkyti save. Nedarom čia jokių stebuklų, ant galvos nestovim, bet po susitikimų ir mokymų visos išeina labai atsipalaidavusios“, – juokėsi L. Valotkienė.
Užs. Nr. 2318