Kodėl svarbu tinkamai vartoti antibiotikus? (1)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas primena, kad netinkamai vartojant antibiotikus bakterijos tampa atsparios ir jeigu nėra kitų antibiotikų, kurie galėtų paveikti šias bakterijas, prarandame galimybę išgydyti žmones nuo antibiotikais valdomų ligų.

Antibiotikų atsparumo bakterijoms problema

Bakterijų atsparumas vaistams pasireiškė netrukus po pirmųjų antibiotikų atsiradimo. Pradžioje tai buvo savotiškas mokslinis atradimas, bet vėliau išryškėjo kaip gydymo problema. 1946 m. 6 proc. išskirtų S. aureus buvo atsparūs penicilinui, o iki 1960 m. – daugiau nei 60 proc. Tačiau naujų antibakterinių vaistų grupių išradimas 1960–1970 m. ir leido tikėtis, kad šie atradimai visuomet bus spartesni už mikrobų modifikaciją. Tačiau jau XX amžiaus pabaigoje bakterijų atsparumas antibiotikams kai kuriose pasaulio valstybėse pasiekė tokį lygį, kad pasaulio mokslininkai ir praktikai, įvertinę atsparumo augimo tempus ir naujų antibiotikų sukūrimo galimybes, pagrįstai sunerimo dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos. Pavyzdžiui, vieno iš dažniausių infekcijų sukėlėjų ligoninėse –S. aureus – meticilinui atsparių padermių (MRSA) dažnumas centrinės Europos šalyse nuo 1990 m. iki 2001 m. padidėjo nuo 1,7 proc. iki 20,3 proc., o kai kuriose pietų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje pasiekė 40 proc. Nėra tokių bakterijų, kurios netaptų atsparios antibiotikams. Dabar įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams svyruoja nuo 0 iki beveik 100 proc. Daugiausia atsparių bakterijų nustatoma Japonijoje, JAV; Pietų Europos valstybėse. Sukėlėjų atsparumas antibiotikams yra viena iš nesėkmingo gydymo ir su tuo susijusių mirties atvejų bei išaugusių gydymo išlaidų priežasčių. JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, infekcijoms, kurias sukėlė antibiotikams atsparūs mikroorganizmai, gydyti išleidžiama daugiau kaip 4 mlrd. dolerių. (http://www.hi.lt/lt/antibiotikai-bakteriju-atsparumo-problema.html).

Bakterijų atsparumas vaistams visuomenėje tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema Europos ligoninėse ir bendruomenėse. Escherichia coli atsparumas pagrindiniams antibiotikams auga beveik visose Europos šalyse. Escherichia coli sukelia šlapimo takų ir dar rimtesnes infekcijas ir yra viena labiausiai paplitusių infekcijas sukeliančių bakterijų. Spręsdama šią visuomenės sveikatos problemą, Europos Sąjungos Taryba 2001 m. priėmė rekomendaciją, kurioje paprašė šalių imtis veiksmų, siekiant užtikrinti apdairų antibiotikų vartojimą (2001 m. lapkričio 15 d. Tarybos rekomendacija 2002/77/EB dėl apdairaus antimikrobinių preparatų vartojimo žmonių medicinoje). Kai kurios šalys prieš keletą metų pradėjo nacionalines programas, tarp jų visuomenės informavimo kampanijas, ir pastebėjo, jog sumažėjo ir antibiotikų vartojimas, ir atsparumas jiems. Nuo 2015 m. Panevėžio apskrityje yra sudaryta Panevėžio regioninė antimikrobinio atsparumo valdymo grupė, kurios pagrindinis tikslas – dalyvauti Lietuvoje įdiegtoje antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų atsiradimo ir plitimo prevencijos sistemoje, sprendžiant antimikrobinio atsparumo ir antibiotikų suvartojimo valdymo problemas Panevėžio apskrityje. Higienos institutas bendradarbiaudamas su regioninėmis antimikrobinio atsparumo valdymo grupėmis yra išsikėlęs užduotis ir rodiklius. Vienas iš pagrindinių rodiklių yra vaikams išrašomų kompensuojamų antibiotikų skaičius. Higienos instituto statistiniais duomenimis nustatyta, kad kompensuojamų antibiotikų receptų skaičius vaikams tenkantis 1000-čiui apdraustųjų vaikų (0-18 m.) 2017-2018 m. Panevėžio apskrityje sumažėjo beveik 20 proc., kai 2017 m. buvo išrašyta 767 receptų 1000-čiui prisirašiusių apdraustų vaikų (0-18 m.), o 2018 m. – 638 receptai. Panevėžio teritorinės ligonių kasos duomenimis Panevėžio apskrityje 28 proc. pagerėjo siauro veikimo spektro penicilinų skyrimas vaikams, kai 2017 m. rodiklis buvo 7,72 100-ui prisirašiusių vaikų (0-18 m.), o 2018 m. – 10,81, tačiau kol kas rodiklis vis tiek išlieka pakankamai mažas.

Kas yra tinkamas/racionalus antibiotikų vartojimas?

Tinkamas/racionalus antibiotikų vartojimas yra: kai nustatomas bakterinės kilmės sukėlėjas; nustatomas sukėlėjo jautrumas antibiotikams; sukėlėjui naikinti parenkamas siauro spektro veikimo antibiotikas arba kitas tinkamas antibiotikas, žmogus vartoja antibiotikus paskirtą laiką, t. y. ne trumpiau ir ne ilgiau negu paskyrė gydytojas, kad bakterija pilnai žūtų. Jeigu bakterijos gydymo metu pilnai nesunaikinamos, jos įgauna naują formą – atsparią formą, kurią galima paveikti tik kitu antibiotiku, jeigu toks yra. Visuomenė labai dažnai gydoma plataus spektro antibiotikais, nors galėtų būti skiriami ir siauro veikimo, taip pat gyventojai nesilaiko tinkamo antibiotikų gėrimo termino. Antibiotikus privaloma gerti tiksliai tiek dienų ir tiksliai tuo metu kaip nurodė gydytojas. Didėjant bakterijų atsparumui antibiotikams greitai nebeturėsime kuo gydytis šiomis dienomis išgydomas ligas. Naujų alternatyvų neturime, kadangi sukurti naują antibiotiką trunka ne vienerius, o dešimtis metų.

Kaip bakterijos įgyja atsparumą antibiotikams?

Bakterijų atsparumas antibiotikams gali būti natūralus arba įgytas. Natūralus atsparumas, kai bakterijos iš prigimties yra atsparios antibiotikams, o įgytas, kuris atsiranda nuo netinkamo antibiotikų vartojimo, kai įvyksta genų mutacija. Bakterijos įgytą genetinę informaciją gali perduoti savo palikuonims ir keistis informacija tarpusavyje netgi tarp skirtingų bakterijų padermių. Atsparios bakterijos išgyvena veikiant antibiotikui ir toliau dauginasi, užtęsdamos ligą ar net sukeldamos mirtį.

Kaip reikėtų tinkamai elgtis su antibiotikais?

• Antibiotikus vartoti tik gydytojui paskyrus;
• Išlaikyti tinkamą antibiotikų vartojimo terminą;
• Nekaupti antibiotikų likučių vėlesniam gydymui;
• Niekada nemėginti įsigyti antibiotikų be recepto;
• Niekada nesidalinti antibiotikų likučiais su kitais žmonėmis