Legioneliozė – kas tai per liga ir kaip galima jai užkirsti kelią? (0)

Publikuota: 2023-05-21 Kategorija: Sveikata
Legioneliozė – kas tai per liga ir kaip galima jai užkirsti kelią?
D. Bulovienės asmeninio archyvo nuotr. / D. Bulovienė pabrėžė, kad legionelėmis neužsikrečiama geriant vandenį, vartojant jį su maistu ar bendraujant su sergančiuoju.

Pastarosiomis savaitėmis Kaune nustatyti daugybiniai susirgimai legionelioze – plaučių uždegimo rūšimi, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Atliekamas profilaktiškai

Legionelių tyrimas turėtų būti atliekamas profilaktiškai, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas Vaidotas Gruodys, reaguodamas į infekcinės ligos protrūkį Kauno mieste ir rajone.

Šiemet iki gegužės 15-osios iš viso Lietuvoje registruoti 23 šios infekcinės ligos atvejai, visi – per protrūkį Kauno rajone ir Kaune, penki žmonės mirė. Centro duomenimis, dviejų žmonių mirties priežastis – legioneliozė, trijų užsikrėtusiųjų – gretutinės ligos.

NVSC gegužės 16 dieną informavo, kad iš 16 ligonių gyvenamųjų būstų paimtų vandens tyrimų, devyniuose nebuvo aptikta legionelių, dviejuose – aptikta, tačiau jų kiekis neviršijo nustatytos normos.

Siejamas su plovimu

Kaip skelbė BNS, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę teigė, kad legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais. 

Savo ruožtu „Kauno vandenys“ tvirtina, kad pasirodžius pirminei informacijai apie susirgimus įmonė savo iniciatyva paėmė vandens mėginius iš Garliavoje esančių vandentiekio tinklų. Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra atsakinga už vandens tiekimą „iki įvadinio skaitiklio, už vidaus vamzdyno kokybę bendrovė neatsako“.

Nepalanki terpė

UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas sako, kad geriamojo vandens temperatūra iš požeminių artezinių gręžinių yra apie 8 laipsnius, o geriamojo (šalto) vandens temperatūra pas vartotojus turėtų būti žemesnė kaip 20 laipsnių.

„Šaltame geriamajame vandenyje yra nepalanki terpė daugintis legionelių bakterijoms. Palanki terpė šioms bakterijoms daugintis yra karšto vandens ruošimo, kondicionavimo (vėsinimo) ir kitose sistemose, kuriose palaikoma temperatūra 20-45 laipsniai“, – aiškino L. Butėnas.

Pašnekovo teigimu, ligų protrūkiai kyla dėl didelio legionelių bakterijų kiekio, kuris išauga dėl netinkamo karšto vandens ruošimo, kondicionavimo ir kitų sistemų eksploatavimo.

„Esant dideliam kiekiui šių bakterijų yra tikimybė užsikrėsti aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Apie susirgimus dėl šių bakterijų Rokiškyje neturime informacijos“, – teigė įmonės vadovas.

Į klausimą, kaip įmonei reikia prižiūrėti vandenį, kad nekiltų tokios problemos, kaip pastarąjį mėnesį Kaune, L. Butėnas pabrėžė, kad būtina tinkamai eksploatuoti karšto vandens, kondicionavimo (vėsinimo) ir kitas sistemas, palaikant temperatūrinį režimą šaltam vandeniui iki 20 laipsnių, o karštam vandeniui 50-60 laipsnių. Pašnekovo teigimu, taip pat reikia laiku atlikti sistemų profilaktiką – bakterijų nukenksminimą terminiu būdu (aukšta temperatūra virš 60 laipsnių) ir/ar dezinfekavimu,

Kaip atsiranda?

Daivutė Bulovienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus vedėja paaiškino, kad legioneliozė – tai liga, kurią  sukelia bakterijos legionelės, kurios atsiranda ir dauginasi lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje.

„Dažniausiai šių bakterijų atsiranda vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo. Tokių vamzdynų gali būti bet kur – tiek privačiuose namuose (pvz., sodybose, sodo nameliuose, kuriuose nėra nuolat gyvenama ir vanduo yra ilgai nenaudojamas), tiek ir daugiabučiuose, kur netinkamai rūpinamasi vandens sistemų profilaktika. Legioneliozės židinių randama ir viešbučiuose, baseinuose. Bakterijų aptinkama ir vandens šildytuvuose bei karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose“, – kalbėjo D. Bulovienė.

Legionelių atsiranda ir jos ima daugintis, kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose (surūdijusiuose) ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose.

Reikia įkvėpti bakterijų

Legionelioze susergama, kai bakterijos įkvepiamos ir patenka į plaučius.

„Žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs šiomis bakterijomis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro atsukus čiaupą ar dušą, iš sūkurinėse voniose susidarančių vandens burbulų arba tam tikrose oro kondicionavimo sistemose ir kt. Užsikrėsti legionelėmis galima ir lankantis baseinuose, sūkurinėse ar mineralinio vandens voniose, pirtyse ar saunose.

Legionelių šaltinis gali būti ir dekoratyviniai fontanai bei drėkinamos maisto vitrinos, aušinimo bokštai, garų kondensatoriai, soduose esantys purkštuvai, ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį, taip pat įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos“, – vardijo D. Bulovienė.

Legionelės gyvuoja esant +20–50 ºC vandens temperatūrai.

Kada neužsikrečiama?

Pašnekovė pabrėžė, kad legionelėmis neužsikrečiama geriant vandenį, vartojant jį su maistu ar bendraujant su sergančiuoju.

„Tam, kad legionelių įkvėpęs žmogus užsikrėstų ir susirgtų legionelioze, daug įtakos turi imunitetas. Didesnę riziką susirgti šia liga turi rūkantys žmonės, taip pat pacientai, sergantys lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ir kitomis imunodeficitą slopinančiomis ligomis. Riziką didina ir amžius – nustatyta, kad vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės yra jautresni legionelėms nei jauni.

Kokie ligos simptomai?

Po užsikrėtimo bakterijomis pirmieji simptomai pasireiškia po 2–10 dienų, kartais (retais atvejais) simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo – simptomai gali priminti gripą. Vėliau atsiranda sausas kosulys, darosi sunku kvėpuoti – ši ligos fazė kai kuriems pacientams pereina į plaučių uždegimą.

Kaip išvengti legioneliozės?

„Neleisti vandeniui užsistovėti. Jei vanduo nenaudotas ilgiau, atsukti čiaupus ir leisti vandeniui nubėgti iki tol, kol pasiekiama +50-60 laipsnių karšto ir +20 laipsnių šalto vandens temperatūra. Reguliariai valyti (nukalkinti) dušų galvutes, kad nesusidarytų nuosėdos. Jei pastebėjote žemesnę nei +50 laipsnių karšto vandens temperatūrą, reikėtų kreiptis į vandens tiekėją ir paprašyti ją pakelti“, – patarė D. Bulovienė.

Žemesnėje nei +20 laipsnių vandens temperatūroje legionelių bakterijos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos, o aukštesnėje nei +60 laipsnių temperatūra jos žūva.

Visiems gyventojams vertėtų nepamiršti ir reguliariai prižiūrėti bei valyti dušus. Valyti būtina ir dušų galvutes bei čiaupus – ant jų neturėtų būti susikaupusių nuosėdų.

Privačiuose namuose gyvenantys žmonės, naudojantys vandens šildytuvus, kartą per metus turėtų juos išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti.

„Svarbu žinoti, kad legionelės nesidaugina žemesnėje nei+ 20 ºC ir aukštesnėje nei +60 ºC temperatūroje, todėl, norint apsisaugoti nuo legioneliozės, reikia užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir nuolat cirkuliuotų. Sugrįžus į namus po ilgesnio laiko, rekomenduojama paleisti karštą vandenį bėgti bent 5–10 minučių. Tai darant reikėtų nebūti arti čiaupo“, – kalbėjo D. Bulovienė.

Netaupykite

Taip pat primenama, kad vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti +50–60 °C, o atsukus čiaupą po vienos minutės karšto vandens tekėjimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei +50 °C. Temperatūros sumažinimas taupymo ar kitais sumetimais, gali turėti liūdnų pasekmių.

Ne ką mažiau svarbu užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas: vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei +20 °C.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video