Profilaktiniai vaikų sveikatos patikrinimai – neturinčiųjų nusiskundimų vos penktadalis (0)

Artėjant mokslo metams, tėvai su vaikais plūsteli į sveikatos priežiūros įstaigas profilaktiniams vaikų sveikatos patikrinimams. Gydytojai konstatuoja, kad po vasaros į mokyklas sugrįžta nebūtinai sveikesni vaikai, apskritai neturinčių jokių nusiskundimų ar sveikatos sutrikimų mokinių – maždaug penktadalis.

 Skubėti – ne visiems

VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) vaikų ligų gydytoja Žydrūnė Jakštonienė sakė, kad tėvai dažniausiai profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus prisimena liepai baigiantis, tada paaiškėja, kad dalis gydytojų atostogauja, o talonų nėra mėnesiui į priekį. Šiuo metu talonų profilaktiniam sveikatos patikrinimui pas vaikų gydytojus nebėra iki rugsėjo vidurio, visi likę talonai skirti mažylių skiepijimui ir ūmiai susirgusiems pacientams.

Gydytoja akcentavo, kad vis tik ne visiems reikia skubėti. Pažyma apie sveikatos patikrinimą  galioja ne nuo rugsėjo iki rugsėjo, o vienerius metus, t. y., jeigu praėjusiais metais vaikui sveikatą patikrino spalio 25 d., pažyma galioja iki šių metų tos pačios dienos. „Verstis per galvą ir bandyti anksčiau  patekti pas gydytojus tikrai nereikia. Jeigu pažymą išduota šiais kalendoriniais metais (t.y. 2023), iki kitų metų sausio vaikas pažymos ir negaus, net jeigu ateis tikrintis anksčiau“, – paaiškino Ž. Jakštonienė.

Nutukusių daugėja

Apžiūros metu tikrinamas vaiko svoris, ūgis, regėjimas, laikysena, paklausoma širdis, plaučiai, esant poreikiui pacientas siunčiamas pas kitus specialistus.

 „Esant širdies ūžesiams siunčiama pas kardiologą, jeigu vaikas priaugo labai daug svorio, darome tyrimus, galbūt jam reikia endokrinologo pagalbos. Kiekvienu atveju atsižvelgiame į ankstesnius nusiskundimus, buvusias specialistų konsultacijas, nustatytus sveikatos sutrikimus“, – sakė gydytoja. Paklausta, kiek vaikų neturi jokių nusiskundimų, gydytoja sakė kad tokių mažuma, gal apie 20 proc. Tarp dažniausių „mokyklinių“ sutrikimų – trumparegystė, netaisyklinga laikysena, vyresnėse klasėse – skrandžio sutrikimai. Vis dažniau pasitaiko antsvorio problemų, toli gražu tai nėra pavieniai atvejai. Ateina vaikai, per metus priaugę 15–17 kg, nutukusių mokinių ypač padaugėjo po karantino, kai vaikai gerą pusmetį praleido namuose.

Patiems mažiausiems vaikams nustatomi bėrimai, atopiniai dermatitai, maisto alergija arba maisto netoleravimas, nuo penkerių metų šlapimo nelaikymas jau laikomas sutrikimu ir gali būti gydomas. (Beje, ankstyvas šlapimo nelaikymo gydymas retai būna sėkmingas – jei tokia problema yra, vaikas turi dar paūgėti, turi subręsti jo smegenys, tada jau ir gydymas dažniau būna sėkmingas). 

Vengia fizinio krūvio

Pasak gydytojos, netaisyklingos laikysenos priežastys akivaizdžios: gatvėje ar namuose paaugliai sėdi pusiau gulom, smakrą įrėmę į krūtinę. Nei vaiko ūgiui pritaikyti suolai, nei kėdės nepadės, jeigu nebus pastangų atsitiesti, sėdėti tiesia nugara. „Tai absoliutus savikontrolės nebuvimas – paaugliai sulindę į telefonus ir tokioje pozoje praleidžia ilgą laiką. Mokyklose po pamokų išėję iš kabinetų, vėl įsikniaubia į telefonus. Jeigu iš vaikų  mokyklose atimtų mobiliuosius telefonus visai darbo dienai, gal kas nors ir pasikeistų. Vaikai nebejuda, jie nebelaksto lauke. Prieš 20 metų kieme būdavo toks šurmulys, kad negalėdavai lango atidaryti, o dabar tylu. Jeigu prabėgo pora vaikų, tai jau įvykis. Vaikai netreniruoti, todėl nubėgti 2 km per kūno kultūros pamokas jiems iššūkis“, – apie pasyvaus gyvenimo būdo įtaką sveikatai pasakojo Ž. Jakštonienė.

Skrandžio skausmai, anot gydytojos, pirmiausiai susiję su sausu maistu. Paaugliai mėgaujasi  dešrainiais, hamburgeriais, kebabais, namuose (ne viena mama tai pasako gydytojai) – skaniausias dalykas – užpilami makaronai, vadinama, bomžsriubė.

<...>

 Visą straipsnį skaitykite penktadienio, rugpjūčio 11 d. „Rokiškio Sirenoje“.