Psichikos dienos stacionare pacientų daugėja, tačiau kaimo žmonėms šios paslaugos beveik nepasiekiamos (foto) (0)

VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras – grandis tarp stacionarinių paslaugų ligoninėje ir gydymo namų sąlygomis. Dienos stacionaras veikia nuo 2015 m., per tą laiką  apsilankymų skaičius išaugo kelis kartus, tačiau nemažai pacientų vis dar žengia čia nedrąsiai ir nežino, ko gali tikėtis.

Plačiau apie Psichikos dienos stacionare teikiamas paslaugas kalbėjomės su gydytoja psichiatre Lina Furmonavičiene.

Atvyksta su siuntimais

Kokiu būdu čia patenka pacientai – atvyksta patys ar juos nukreipia? Pasak gydytojos, kadangi Psichikos dienos stacionaras yra gydymo įstaiga, žmonės atvyksta su siuntimais, kuriuos išrašo gydytojas psichiatras. Kitais atvejais, kai pacientas gydosi psichiatrijos stacionare ir, išleidžiant į namus, yra nukreipiamas į dienos stacionarą, kuriame veiklos vyksta dienos metu. Žmogus nesijaučia atitrūkęs nuo įprastos kasdienybės, bendravimo su artimaisiais.

Nuo liepos 1 d. bus pokyčių – siuntimus galės išrašyti ne tik  psichiatras, bet ir šeimos gydytojas, jeigu žmogui prieš tai buvo nustatyta psichiatro diagnozė dėl lėtinio psichikos sutrikimo.

„Gydymas stacionare izoliuoja žmogų nuo įprastos dienotvarkės. Pagal dabartinį psichikos sveikatos modelį ir Europos patirtį, kurią mes vejamės, reikia didinti tokių paslaugų apimtis, mažinant stacionaro lovų skaičių. Tai ir pačiam žmogui naudingiau, nes kol jis guli ligoninėje,  nemato tos socialinės aplinkos, kuri daro įtaką simptomams, o grįžus į tą pačią aplinką simptomai gali atsinaujinti ir būsena pablogėti. Čia žmogus gauna palaikymą, pagalbą, patarimus, gydymo korekciją, kad greičiau adaptuotųsi ir galėtų grįžti prie įprastos dienotvarkės“, – sakė L. Furmonavičienė.

Dažniausias simptomas – nerimas

Į Psichikos dienos stacionarą atvyksta žmonės, jaučiantys nerimą, depresijos simptomus, turintys elgesio ir kitų sutrikimų, išskyrus atvejus, kai nustatytas sunkus kognityvinis pažintinių funkcijų  defektas, esant įgimtai ar įgytai dimensijai, dėl kurių žmogus negalėtų laikytis čia įprastos dienotvarkės.

Pasak gydytojos psichiatrės, šiomis dienomis nerimas yra vienas iš dažniausių sergančiųjų psichikos sveikatos sutrikimais simptomų. Komandoje bandoma aiškintis, kodėl žmogus patenka į tokią būseną, kiekvienas atvejis yra išskirtinis ir reikalauja individualaus dėmesio. „Nėra universalaus atsakymo, kodėl žmogų kankina nerimas. Tai fiziologinė nervų sistemos būklė, panašiai kaip skausmas, kuris apsaugo žmogų nuo neigiamos patirties, nelaimės, bet kai tas nerimas įsivyrauja, ima varginti, ta būsena pereina į nuolatinį laukimą, kad atsitiks kažkas blogo. Psichikos sveikatos srityje dažnai būna gydoma ne liga, o simptomai“, – sako L. Furmonavičienė.

Gydytojos teigimu, liūdna nuotaika, pesimistinės mintys dėl ateities, neviltis, energijos stoka, būsena, kai niekas nedžiugina, nemiela, apatijos būsena, miego, atminties sutrikimai – kartais simptomai tie patys skirtingoms ligoms ir tik specialistai atrenka, į kokias lentynas juos sudėlioti.

Dirba komanda

Tie laikai, kai psichikos sveikatos sutrikimai buvo gydomi tik medikamentais nueina užmarštin. Anot pašnekovės, plečiasi psichikos ligų gydymo suvokimas, jis nebeįsivaizduojamas be  psichologinės intervencijos, psichosocialinės pagalbos, kuri sudaro galimybę žmogui kuo greičiau grįžti į įprastinį gyvenimą, jaustis darbingu. Gydytoja psichiatrė L. Furmonavičienė atkreipia dėmesį, kad psichikos sveikata – ne tik simptomų nebuvimas, bet ir gebėjimas tvarkytis su stresais, gerai jaustis darbinėje, laisvalaikio aplinkoje, todėl žmogui ypač svarbus socialinis palaikymas.

Psichikos dienos centro komandoje, be gydytojos psichiatrės, dirba medicinos psichologės Simona Vygėlytė, Agnė Akvilė Girvydytė, psichikos sveikatos slaugytoja Regina Siniauskienė, socialinė darbuotoja Ada Braželienė ir administratorė Elena Bražulienė.

Būklę įvertina gydytojas

Su siuntimu atvykusio žmogaus būklę įvertina gydytojas psichiatras, sudėliojamas gydymo planas.  Dienos stacionare nuo 8 iki 16 val. vyksta dailės, šviesos, sporto, judesio, filmų, muzikos terapijos, masažai, užimtumo veikla, susijusi su meno terapija, psichologės veda individualius ir grupinius užsiėmimus. Pastate, kuriame įsikūręs stacionaras, be atskirų erdvių įvairioms veikloms, yra virtuvė, kurioje pacientai gali gaminti maistą su socialine darbuotoja. Dienos stacionaro darbuotojos pastebi – pacientams tai ne tik socialinių įgūdžių stiprinimas, bet ir galimybė pabendrauti, prie arbatos puodelio pasijusti šeimos rate.

Paūmėjimai prieš šventes

Gydymo paslaugos Psichikos dienos stacionare kompensuojamos valstybės, pacientai jas gali gauti  30 darbo dienų, t. y.  6 savaitės per metus. Stabilizavus būklę, pacientas gali būti išrašomas anksčiau, o likusį laiką išnaudoti kito paūmėjimo metu. Dažniausiai ligoniai atvyksta du kartus per metus ir lanko dienos stacionarą po 3 savaites.

Pacientai priimami nuo 18 metų. L. Furmonavičienė sako, kad nėra tokio amžiaus tarpsnio, kuomet psichikos sutrikimai užklumpa dažniau, tarp pacientų – ir 22 jaunuolis, ir 90 močiutė. Šiuo metu stacionare lankosi daugiau vyrų, nors paprastai tarp sergančiųjų vyrauja moterys. Galbūt dėl to, kad jos aktyvesnės, skiria daugiau dėmesio savo sveikatai.

Sezoniniai svyravai ypač jaučiami, pablogėjimai prasideda pavasarį ir rudenį, nuo spalio mėnesio. Gydymo įstaigos lankomumą taip pat veikia didžiosios metų šventės, nes žmonėms sukelia daug emocinių patirčių, neįgyvendinti savo ar socialinių medijų keliami lūkesčiai paūmina lėtinius susirgimus, taigi prieš Kalėdas dienos stacionare didžiausias darbymetis.   

Poreikis didėja

2015-aisiais, kai buvo atidarytas Psichikos dienos stacionaras, per metus apsilankė daugiau nei pusšimtis pacientų. Per aštuonerius metus tas skaičius nuolat augo. Pernai užregistruota 170 apsilankymų, o šiais metais vos per kelis mėnesius sulaukta 77 pacientų.

Paklaustos, kas žmonėms kelia nerimą, dienos stacionaro specialistės paaiškina, kad kaip ir visi, psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės reaguoja į aktualijas, seka žinias, domisi tuo, kas vyksta aplinkui, išgyvena tuos įvykius, nerimauja dėl ateities, užsienyje gyvenančių vaikų. Karas Ukrainoje, mėnulio fazės ar televizijos programa – viskas veikia, tačiau gydytoja pabrėžia, kad ne tai sukelia psichikos sutrikimus, o tik paūmina jau sergančiųjų simptomus.

Višta ar kiaušinis?

Norint išvengti psichikos sveikatos sutrikimų, anot L. Furmonavičienės, absoliutaus recepto nėra, tačiau patarimą gydytoja turi.

„Reikia meilės sau ir rūpintis savimi visada, nelaukiant, kol atsiras ligų. Įvertinti savo galimybes, vengti pervargimų, žinoti ribas, mokėti pasakyti ne. Gerbti save ir kitus“, – sakė pašnekovė. Psichikos sveikata susijusi su viso kūno sveikata. Sergant lėtinėmis somatinėmis ligomis pablogėja psichikos sveikata. Kai organizmas būna nuolatinėje streso būsenoje, tai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, virškinimo sistemą, odos būklę. Stresas turi didelį poveikį endokrininei sistemai.

„Taigi, šiuo atveju labai tiktų  klausimas: kas pirmiau, višta ar kiaušinis? Tenka vertinti visumą ir teikti pagalbą“, – apie fizinės ir psichinės sveikatos sąsajas kalbėjo gydytoja psichiatrė L. Furmonavičienė.

Nėra pavėžėjimo

Tiesa, pagalba dienos stacionare prieinama ne visiems ligoniams. Ministerijos planuose yra numatyta, kad gydytojas psichiatras arba šeimos gydytojas rašydamas siuntimą turės nurodyti, kad pacientui reikalingas pavėžėjimas ir savivaldybėje turės organizuoti tokią paslaugą. O kol planai bus įgyvendinti, realybė tokia – naudotis dienos stacionare teikiamomis paslaugomis kaimo žmonėms beveik neįmanoma.

„Bandome savivaldybę įtraukti, kad teiktų pavėžėjimo paslaugą, nes kaimo žmonės nepasiekia mūsų – nėra techninių galimybių, autobusų“, – sakė stacionaro darbuotojos. Seniūnai ne kartą yra vežę pacientus iš Obelių, Kamajų, tačiau tai problemos neišsprendžia.