Rajoninių ligoninių analizė atskleidė panašumus ir skirtumus: kaip atrodo Rokiškis (0)

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK)  pirmą kartą atliko kelių pasirinktų savo veiklos zonos rajoninių ligoninių finansinės ir ekonominės veiklos analizę, kurią pristatė pačios organizuotoje metinėje konferencijoje gydymo įstaigų vadovams, savivaldybių, pacientų organizacijų atstovams, ligonių kasų darbuotojams. Analizės tikslas – pasiaiškinti, kodėl ligoninių finansiniai rezultatai yra neigiami, kas tam turi įtakos, taip pat palyginti panašias ligonines pagal tam tikrus kriterijus. Pasirinkti 2019–2021 metai.

Dideli skirtumai

Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė pastebi: iš analizės matyti labai dideli ligoninių skirtumai pagal išlaidas medikamentams, maitinimui, užimamiems įstaigų plotams, tenkantiems 1 darbuotojui ir 1 išgydytam ligoniui. Pavyzdžiui, pajamos, tenkančios 1 išgydytam ligoniui 2021 m., skiriasi 1,9 karto ir svyruoja nuo 2405 Eur Rokiškio rajono ligoninėje iki 4585 Eur Kupiškio ligoninėje. Taip pat labai skiriasi darbuotojų krūviai. Daugiausia personalo etatų, tenkančių 1 išgydytam ligoniui, turi Kupiškio ligoninė. Darbuotojų skaičius, tenkantis 1 stacionaro lovai, yra nuo 1,2 darbuotojo Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje iki 1,7 darbuotojo Rokiškio rajono ligoninėje ir Zarasų rajono savivaldybės Zarasų ligoninėje. Labiausiai darbuotojų per 3 metus mažėjo Visagino ligoninėje – 6,8 proc., mažiausiai – Anykščių ligoninėje – 3,4 proc. Visagino ligoninės 1 etato administracijos darbuotojų, gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis – daug didesnis nei kitų ligoninių.

Vertinimo kriterijai

Tarp analizuojamų įstaigų pateko Rokiškio rajono, Kupiškio, Anykščių ir Zarasų rajonų savivaldybių bei Visagino ligoninės. Imtos 3 platesnio ir 2 siauresnio paslaugų spektro gydymo įstaigos. Iš pastarųjų – Kupiškio ir Zarasų ligoninės. Analizėje atsižvelgta į įstaigos struktūrą, paslaugų spektrą, lovų, išgydytų ligonių, operacijų skaičių, lovų užimtumą, pacientų srautus, išgydyto ligonio vidutinę kainą, ambulatorinėmis sąlygomis teikiamas paslaugas, darbuotojų skaičių, jų darbo krūvį ir kvalifikaciją, darbo organizavimą įstaigos viduje ir kt.

Didėjo sumos

Kasmet tvirtinant sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultatų vertinimo ataskaitas, vienas iš rodiklių yra įstaigos praėjusių metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytas pajamų ir sąnaudų skirtumas (grynasis perviršis ar deficitas). Kadangi siektina jo reikšmė – būti nenuostolingai, panagrinėta, ar minėtos įstaigos taip dirbo. Analizė parodė, kad 2021 m. ši rodiklį pasiekė ir teigiamą finansinį rezultatą turėjo tik Visagino ir Rokiškio rajono ligoninės. 2020 m. tokį rezultatą turėjo tik Anykščių r. savivaldybės ligoninė, 2019 m. – visos, išskyrus Kupiškio ligoninę.

A.Čiplienė pažymi: ligoninių pajamoms pagrindinę  įtaką daro pajamos, pagal sutartį su ligonių kasa gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), taip pat suteiktų paslaugų kiekis. Pastebėta, kad per 3 metus sutartinės sumos didėjo visose ligoninėse. Mažiausiai pajamų įstaigos gavo iš slaugos paslaugų. Didžiausią dalį sąnaudose sudarė sąnaudos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Sąnaudoms reikšmės turėjo įstaigos darbo užmokesčio politika, lėšos, skirtos vaistams, medicinos reikmenims, kraujui, pacientų maitinimui, komunalinėms paslaugoms, ryšiams ir kt.

Viršija pajamas

Daugelyje analizuotų įstaigų sąnaudos 1 stacionarinio ligonio gydymui viršija pajamas, o tai neabejotinai prisideda prie neigiamo finansinio rezultato. 2019–2021 metais visose minėtose ligoninėse išgydytų ligonių skaičius mažėjo nuo 25 iki 51 proc. Tuo tarpu lovų skaičius mažėjo labai nežymiai, nekito ar netgi išaugo (Kupiškio ligoninėje). Tai rodo, kad struktūriniai pokyčiai ligoninėse vyksta vangiai, o sumažėjus kokių nors teikiamų paslaugų kiekiui, išauga šių paslaugų savikaina. Tikėtina, kad ligoninės gali atsisakyti tokių paslaugų teikimo, siekdamos dirbti nenuostolingai. Ligoninių teikiamų  paslaugų spektro ir poreikio regione analizė rodo, kad būtų tikslinga tokias paslaugas koncentruoti vienoje ar keliose ligoninėse. Norint optimizuoti stacionarinių gydymo įstaigų veiklą, tikslinga ją standartizuoti, įdiegiant daugiau ir galbūt smulkesnių veiklos efektyvumo ir kokybės rodiklių.

Augo smarkiai

Pasak direktoriaus pavaduotojos, iš analizės matyti, kad mažėjant teikiamų paslaugų kiekiui, ir stacionarinėmis, ir ambulatorinėmis sąlygomis dirbančių darbuotojų bei jų užimtų etatų skaičius kito nežymiai, o atlyginimai augo labai smarkiai. Įstaigos finansinį rezultatą galima sieti su pačių gydymo įstaigų atliktų auditų skaičiumi: kuo daugiau atlikta auditų, tuo geresnis įstaigos finansinis rezultatas. Darytina išvada, kad įstaigos turi peržiūrėti esamą struktūrą, pagalvodamos apie lovų mažinimą ar skyrių jungimą, stacionarinių paslaugų apimties mažinimą ir ambulatorinėmis sąlygomis teikiamų paslaugų didinimą, taip pat ieškoti resursų, kaip racionaliau panaudoti gaunamas pajamas iš PSDF ir kitų finansavimo šaltinių.