Rokiškio rajone vaikus auginančioms šeimoms suteikta galimybė turėti jas lankantį konsultantą (foto) (0)
VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) organizavo renginį, skirtą pristatyti projektą „Šeimų lankymo, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, modelio įdiegimas“. Tai nauja paslauga, kuria bus siekiama pagerinti besilaukiančių mamų informavimą nėštumo metu, pagimdžius ir iki vaikai sulauks 2-jų metų amžiaus. Šis projektas - naujo slaugos modelio, didinančio žinojimu grįstus šeimos sprendimus, diegimas rajone. Specialistai, sėkmingai įgyvendinę šį projektą, taps šio modelio mokytojais. Projektas įgyvendinamas, vykdant programą „Sveikata“, kurią finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.
Rokiškio rajono savivaldybė – viena iš dešimties
Į projekto pristatymą susirinko besilaukiančios moterys, kūdikius auginančios mamos, nevyriausybinių organizacijų atstovės bei kitaip su vaikų priežiūra susiję moterys. Projektą pristatė VšĮ Rokiškio PASPC direktorė Danguolė Kondratenkienė. Pasidžiaugta, kad esame viena iš dešimties savivaldybių, patekusių į šį projektą. Programa „Sveikata“ buvo skurta JAV, jos autorius – David Ols. Lietuva nėra pirma šalis, įgyvendinanti tokį projektą. Prieš tai jį išbandė tokios šalys kaip Australija, Kanada, JAV, Škotija, Airija bei kitos. Projektinės lėšos buvo numatytos laikotarpiui iki 2024 m. balandžio mėnesio. Rokiškio rajonui skirta suma – 80 625 eurai. Manoma, kad projektas taps nuolatinis. Projekto esmė – pas nėščiąją ar kūdikio susilaukusią mamą ateis šeimos konsultantas, kuris bus ne prievaizdas ar kontrolierius, tačiau padėjėjas ir draugas. To tikslas – sukurti kuo palankesnę aplinką mamai bei kūdikiui.
Projekte dalyvaus 25 rajono šeimos
Palankios aplinkos mamai sukūrimas yra viena didžiausią grąžą teikiančių investicijų. Ši programa buvo sukurta Amerikoje, David Ols. Nesame pirma šalis: Australija, Kanada, JAV, Škotija, Airija... Projekto partneriai: Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, Obelių socialinių paslaugų namai, Rokiškio socialinės paramos centras, NVO Rokiškio mamų klubas. Numatoma, kad projekte dalyvaus 25 rajono šeimos. Numatomi 64 vizitai pas kiekvieną iš jų. Šeimų lankymai tęsis, kol vaikams sukaks dveji metai.
Numatoma projekto teigiama įtaka
Numatoma, kad projektas prisidės prie to, kad padidės žindomų naujagimių skaičius, pagerės naujagimių ir kūdikių iki 2 metų fizinė raida, pagerės tėvų gebėjimai pasirūpinti savo vaikais saugoje aplinkoje, bus sukurtas glaudesnis emocinis ryšys tarp tėvų ir vaikų.
Jaunoms mamoms – „Kūdikių lizdai“
Atvykusioms jaunoms mamoms buvo įteiktos dovanos – „Kūdikių lizdai“, kuriuose sudėti patys būtiniausia naujagimio reikmenys. Dalį dėžių su šiuo „turtu“ mamos pasiėmė vietoje, dalis liko ir, progai pasitaikius, bus įteiktos jaunoms vaikučių besilaukiančioms ar susilaukusioms šeimoms.
Svarbiausia vaikui – suteikti šeimą
Po projekto pristatymo vyko psichologės Žanetos Taurienės paskaita apie pozityvią tėvystę. Kaip žinia, buvimas tėvais - viena svarbiausių gyvenimo užduočių. Šią užduotį būtina atlikti ne bet kaip, bet mokantis bei konsultuojantis su specialistais. Diskutuota, ko reikia šiuolaikiniam vaikui. Paminėti maistas, švarus vanduo, medicinos priežiūra, atskiras kambarys, saldumynai, kišenpinigiai, madingi drabužiai, galimybė žaisti bei pramogauti... Be apčiuopiamų dalykų vaikui nė kiek ne mažiau svarbu gauti meilės, saugumo, būti išgirstam, bendravimo, draugų ir daug kitų dalykų. Pats pagrindas – vaikui reikia šeimos, tai yra, mamos ir tėčio, brolių ir sesių. Ž. Taurienė paminėjo, kad yra dirbusi vaikų globos namuose ir todėl gerai žino, kaip jaučiasi vaikai, neturintys šeimos.
Kviesta nebijoti konsultuotis su specialistais
„Kartais nuo rūpesčių, darbų esame šaltokos mamos ir tai daro įtaką vaikui. Per didelis dėmesys kenksmingas, per mažas – taip pat. Mes labai anksti pradedame norėti eiti į darbus, patikime vaikus močiutėms, auklėms ar vaikų darželiams, tačiau bent metus reikėtų su vaiku pabūti kartu.“ – dalinosi pastebėjimais psichologė. Vaiko priežiūra skirtingais amžiaus tarpsniais nėra vienoda, suteikiama skirtinga atsakomybė, kitaip nustatomos ribos. Kaip nemaža problema paminėtas nesaugus prieraišumas. Tai formuojasi ne tik dėl netinkamo auklėjimo, bet netgi užsitęsusios ligos atveju, kartais - kai vaikas audringo temperamento, todėl kartais prireikia netgi ne psichologo, o gydytojo psichiatro konsultacijos. Vis dar bijomasi vaikus vesti pas psichologus, nors mitai apie šiuos specialistus po truputį mažėja. Labiau neigiamai prieš psichologus nusistatę mažesnių miestelių gyventojai. Psichologė paminėjo ir vaiko raidai reikšmės galintį turėti supurtymo sindromą. Pastebėta, kad gana dažnai dėl šios priežasties ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams reikalinga logopedo pagalba. Sunkumai su kalba, mąstymu gali ištikti tada, kai vaikai kūdikystėje buvę kritę, užsigavę arba sunkus gimdymas.
Ypatingą dėmesį turime skirti vaikų psichikai
Ž. Taurienė pasidalino patirtimi, kad nemaža dalis (10-20 proc.) „šiuolaikinių“ vaikų ir paauglių patiria psichikos sutrikimus. Daugelis sutrikimų prasideda iki 14 metų. Jeigu pražiūrime, vaikai susiduria su bendravimo sunkumais, kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų praleisti laisvą laiką. 63 proc. vaikų įvardino, kad nori draugauti, bet situacija nebesuteikia galimybių ir bendravimas vyksta daugiau technologinėmis priemonėmis per telefoną, kompiuterį, kitas informacines technologijas, o gyvą kontaktą užmegzti darosi sunku. Svarbu nepamiršti ir to, kad depresija aplanko ne tik suaugusiuosius, bet ir mažus vaikus bei paauglius. Jeigu laiku vaikai negydomi, sveikatos būklė tik prastėja.
Išklausę pateiktą informaciją, moterys dar šnekučiavosi, dalinosi patirtimis, kartu gėrė kavą bei arbatą, vaišinosi sausainiais.