Rokiškyje pasidžiaugta gerais prevencijos rodikliais (0)

Ligonių kasų specialistai apsilankė Rokiškio rajono savivaldybėje, kur susitiko su šio rajono savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro (VSB) darbuotojais. Susitikime kalbėta dviem temomis – apie ligų prevenciją ir privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Kartu dalyvavo ir Rokiškio rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Gintarė Baronienė, padėjusi susirinkusiems geriau suprasti prevencijos naudą.

Renginį pradėjusi Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) Administravimo skyriaus vedėja Asta Levickienė pabrėžė, kad ligonių kasos 2022 metais prioritetą nusprendė skirti gyventojų skatinimui dalyvauti prevencinėse programose. Toks pasirinkimas – ne šiaip sau. Atliekamos analizės rodo, kad tikrinamo amžiaus asmenų dalyvavimas prevencinėse programose yra nepakankamas, ypač 2020–2021 metais. Vangesnis gyventojų sveikatos tikrinimasis prevenciškai lemia prastėjantį ikivėžinių susirgimų ir ankstyvų vėžio stadijų išaiškinimą.

Levickienė atkreipė dėmesį, kad Europos kardiologų draugijos parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse Lietuva yra pažymėta raudona spalva kaip šalis, kurios gyventojams būdinga ypač didelė širdies ligų rizika. Higienos instituto duomenimis, pavyzdžiui, 2020 m. per dieną Lietuvoje buvo nustatoma daugiau nei 400 išeminės širdies ligų atvejų. 2021 metais šie skaičiai išaugo iki 516 atvejų per dieną, o per metus nustatyta beveik 186 tūkst. atvejų. y. maždaug tiek, kiek yra gyventojų Panevėžio ir Utenos apskrityse kartu sudėjus.

Susirinkusiesiems primintos visos 5 prevencinės programos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – krūties, gimdos kaklelio, prostatos ar storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Akcentuota, kad dalis tų gyventojų, kurie prevenciškai pasitikrina dėl šių ligų, tampa laimingaisiais, nes anksti aptikta liga dažnai būna išgydoma arba gerokai prailgina gyvenimą. Čia lemtingas ir esminis veiksnys – laiku pasitikrinti.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad prevencinių programų vykdymui kasmet skiriama vis daugiau lėšų. 2022 metams šalyje numatyta beveik 31 milijonas eurų, t. y. 11 milijonų daugiau, nei buvo skirta 2019 metais.

Savivaldybės ir VSB darbuotojams pateikti 7 pastarųjų metų statistiniai duomenys, rodantys, kiek gyventojų per šį laikotarpį tikrinosi pagal prevencines programas, apmokamas iš PSDF. Pristačius bendrą kiekvienoje programoje dalyvavusių Panevėžio ir Utenos apskričių gyventojų skaičių iš visų galėjusių dalyvauti 2021 m., ir jį palyginus su atitinkamais programų dalyvių skaičiais Rokiškio rajone, pasidžiaugta, kad Rokiškio rajonas – dalyvavimo prevencinėse programose lyderiai. Visos 5 prevencinės programos Rokiškio rajone 2021 m. buvo vykdytos geriau, negu bendras Panevėžio ir Utenos apskričių vykdymo vidurkis.

Nors Rokiškio rajone prevencijos rodikliai geresni, šeimos gydytoja Gintarė Baronienė pabrėžė, kad visgi visuomenės požiūris į savo sveikatą ir rūpinimasis ja nepakankamas. Teoriškai sveikata – brangiausiais turtas, o praktiškai, kažkur po daržų, darbų ir kitų reikalų. Gydytoja paantrino Panevėžio TLK atstovams, kad pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių, Lietuva pirmauja. Ji atkreipė dėmesį, kad tiek širdies ir kraujagyslių ligų užuomazgos, tiek I–II stadijos onkologiniai susirgimai dažniausiai yra besimptomiai, o žmonių požiūris – kam eiti tikrintis, gaišti laiką, jeigu nieko nejaučiu, jaučiuosi sveikas – yra netinkamas.

Gydytoja G. Baronienė pastebi dar vieną opią problemą – Lietuva yra paskutinėje vietoje pagal tai, kaip vartojami vaistai, paskirti jau po įvykusio infarkto. Tik 10 procentų pacientų juos vartoja tinkamai, o blogiausia, kad dalis jų visiškai nevartoja. Vieni tiki mitais, kiti pasijutę geriau – vaistus tiesiog pamiršta.

Baronienė iš savo praktikos pastebi, kad žmones tenka įkalbinėti, skatinti, net kartais pyktis, kad pastarieji vartotų vaistus. Ir akcentuoja, jeigu jau yra liga, ją reikia gydyti. Gydytojai neskiria vaistų be reikalo, o skiriami vaistai tikrai ištyrinėti ir jų bijoti nereikia. Todėl, gydytojos nuomone, jau nuo vaikystės reikia šviesti ir ugdyti jaunąją kartą rūpintis savo sveikata. Visuomenei turi tapti norma periodiškai tikrintis sveikatą, sveikai maitintis, o jeigu gydytojas skiria vaistus, juos vartoti.

Tam, kad kuo daugiau žmonių turėtų visapusiškos informacijos apie PSD teikiamas garantijas bei problemas, atsirandančias, kai trūksta informacijos, arba turimos žinios yra netikslios, susitikime kalbėta ir aktualiausiais klausimais apie PSD.

GAS vedėja Sigita Paulauskienė akcentavo, kad visa PSD sistema grįsta tuo, kad nemokamai gauname sveikatos priežiūros paslaugas tik mokėdami PSD įmokas. Vieni jas moka savarankiškai, kiti – per darbdavį, už trečius PSD įmokas moka valstybė. Susirinkusiesiems detaliai papasakota, kur slypi pavojai laiku neapsidraudus PSD, pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele užsienyje, kai nesi apdraustas Lietuvoje, sužalojus kitą asmenį, kurį reikia gydyti, ir pan. Paaiškinta, kas garantuoja teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą, kada gali tekti mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kt.

Susitikimo dalyviai klausė, kokios yra galimybės išvykusiems dirbti į užsienį gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Paaiškinta, kad tokiu atveju ligonių kasai reikia pateikti dokumentą S1, išduotą kitos Europos Sąjungos šalies kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos. Šis dokumentas suteikia galimybę gydytis tiek Lietuvoje, tiek kitoje užsienio šalyje. Taip pat teirautasi, kodėl šeimos gydytojas negali siųsti pacientų ten, kur jie pageidauja, o pacientai iš vieno specialisto pas kitą turi patekti laipsniškai. TLK specialistai informavo, kad išrašant siuntimą gydytojui specialistui vadovaujamasi tam tikromis patvirtintomis metodikomis, algoritmais ir teisės aktais.

Susitikime taip pat diskutuota apie alternatyvią mediciną, gydymąsi augalinėmis priemonėmis ir pan. Atsakyta į kitus klausimus pagal ligonių kasų kompetenciją.

Rūpimus klausimus galite pateikti info@vlk.lt arba tel. (8 5) 232 2222.