ŪVKTI - labiausiai paplitusios infekcinės ligos pasaulyje (0)

Lietuvoje ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (toliau – ŪVKTI) registruojamos ištisus metus, tačiau rudens – žiemos sezono metu sergančiųjų labai padaugėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (toliau – Panevėžio departamentas) specialistai primena, kad ŪVKTI dar vadinamos „peršalimo ligomis“, galinčiomis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, ryklę, gerklas, kartais – trachėją, bronchus.

Per savaitę išaugo sergamumas ŪVKTI

Panevėžio departamento duomenimis, 2016 m. 36 sav. (rugsėjo 5-11 d.) bendras Panevėžio apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 33,74 atv./10 tūkst. gyv., kai prieš savaitę – ženkliai mažiau (14,84 atv./10 tūkst. gyv.). Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Panevėžio mieste (55,40/10 tūkst. gyv.), mažiausiai - Pasvalio rajone (3,85 atv./10 tūkst. gyv.).

Kas sukelia ŪVKTI?

Skirtingas infekcijas sukelia skirtingi sukėlėjai: paragripą ir respiratorinę-sincitinę infekciją sukelia paramiksovirusai, adenovirusinės infekcijos priežastis – adenovirusai, rinovirusinę infekciją sukelia rinovirusai.

Dažniau serga vaikai

Virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. ŪVKTI dažniausiai serga vaikai, todėl peršalimo ligos pavojingesnės mažiems vaikams. Virusus oro lašineliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir jau sergančio žmogaus.

ŪVKTI simptomai

ŪVKTI būdinga: staigi pradžia, pakilusi temperatūra, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmas, čiaudėjimas, ašarojimas.

Nuo ŪVKTI skiepų nėra

Skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau nuo ŪVKTI skiepų nėra (išskyrus gripą), todėl taikomos kitos profilaktikos priemonės: stiprinti organizmo imuninę sistemą, dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu plauti patalpas, gerti daug skysčių, susirgus kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Panevėžio departamento

Vidaus administravimo skyriaus vedėja                                  Daiva Žalgevičienė