Vaistų skyrimas: ką turėtų žinoti pacientai? (0)

Beveik penktadalis lietuvių nepasitiki sveikatos apsaugos sistema dėl, jų nuomone, blogo ir atmestino gydymo, nesirūpinimo pacientu. Medikų nuomone, pacientų pasitikėjimas po truputį kyla, gydytojų ir pacientų bendravimas ir bendradarbiavimas auga, tačiau gydymo ar vaistų skyrimas žmonėms vis dar kelia įtarimą. Itin jautrūs pacientai yra tais atvejais, kai kalbama apie širdies ligų gydymą.

VU ambulatorinės kardiologijos skyriaus gydytojos kardiologės Irenos Butkuvienės teigimu, pacientų jautrumą ar net skeptišką požiūrį į paskirtą gydymą galimą pateisinti – prieštaringa informacija internete, savo pačių ar artimųjų patirtis neretai kelia klausimą – ar gydytojas visada teisus? Vis dėlto reikėtų suprasti, kad medikai neskiria vaistų „iš oro“ – kiekvienas atvejis įvertinamas individualiai, tačiau neabejotinai atsižvelgiama į gydytojo turimą ilgametę patirtį, stebint vaistų veikimą. Kai kurių dalykų pacientas paprasčiausiai nežino, todėl, pasak kardiologės, gydytojo užduotis – ligos nustatymo ir gydymo eigą ramiai išaiškinti pacientui, atsakyti į jam rūpimus klausimus ir užkirsti kelią nepagrįstoms abejonėms.

„Visi vaistai yra skiriami įvertinus paciento būklę, ligas ir jų istoriją, pavyzdžiui, skiriant cholesteroliui mažinti skirtus vaistus statinus, pacientams yra atliekami tyrimai. Jei nereikia pradėti gydymo nedelsiant, pacientui atliekami bent 2 lipidų koncentracijos tyrimai, stebima, ar dislipidemijos nesukėlė kitos ligos ir vartojami vaistai. Prieš gydymą taip pat atliekamas kepenų fermentų aktyvumo (ALT) tyrimas, o vyresniems, sergantiems kepenų ar inkstų ligomis – kreatinfosfokinazės tyrimas. Taip pat įvertinama bendra paciento širdies ir kraujagyslių ligų rizika, nustatoma siektina mažo tankio lipoproteinų (MTL) koncentracija“, – tyrimų eigą komentuoja I. Butkuvienė.

Gydytojos teigimu, atlikus tyrimus, parenkamas vaistas ir jo dozė, kuri padėtų sumažinti MTL iki siektinų koncentracijų. Be minėtų vaistų, gydytoja pataria laikytis sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti, esant poreikiui – konsultuotis su dietologais.

Cholesterolio kiekiui mažinti skirti vaistai bene daugiausia pacientų dvejonių sulaukia dėl visuomenėje gajaus mito apie šių vaistų šalutinį poveikį kepenims. Tokių abejonių pasekmės gali būti labai neigiamos: vaistų atsisakymas, savigyda, o sergant širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) tokie dalykai gresia net ir sveikatos pablogėjimu. Gydytojui visada svarbus paciento požiūris, tad prieš išrašydami vienus ar kitus vaistus medikai stengiasi išsiaiškinti atsisakymo vartoti vaistus priežastis, išblaškyti abejones, išaiškinti vaistų poveikį, pagrįsti medikamentų vartojimo svarbą. Tačiau jei pacientas nepasidalija savo nuogąstavimais su gydytoju ir sprendimą nesigydyti priima savarankiškai, padėti žmogui tampa itin sudėtinga.

Dažnai, net nustačius, kad pacientas patenka į padidėjusios ŠKL grupę, jis gali nejusti jokių simptomų ir jaustis gerai. Todėl gali pasirodyti, kad gydymas, net profilaktinis, nėra reikalingas. Gydytojai bando tokius pacientus įtikinti, kad iki simptomų pasireiškimo liga vystosi daugelį metų, todėl profilaktika labai svarbi. Pasak gydytojų, visuomet paskyrus vaistus, galinčius turėti net ir nedidelę šalutinių poveikių tikimybę, pacientas yra įspėjamas. Besigydantieji statinais privalo atvykti kontroliniams kepenų fermentų aktyvumo tyrimams po 8 savaičių nuo gydymo pradžios ir 1 kartą per metus. Gydytojai ramina pacientus, kad jie neturėtų jausti baimės vartodami šiuos vaistus, nes žmogus yra nuolat prižiūrimas medikų, jam atliekami tyrimai.

Svarbu įsidėmėti, kad geriausias gydymo rezultatas pasiekiamas tuomet, kai žmogus, kuris kreipiasi į medikus, bendradarbiauja ir kartu su gydytojais priima efektyviausią sprendimą ligai gydyti.

*Naudojami dumenys: ŠALIES GYVENTOJŲ NUOMONĖS TYRIMAS DĖL SVEIKATOS APSAUGOS (2017 m. Liepa)