Atsispyrusi nuo dugno RPMC „šovė“ į aukštumas: keletą metų iš eilės yra lyderių dešimtuke (0)

Žurnalas „Reitingai“ kasmet pateikia geriausių šalies: gimnazijų, aukštųjų mokyklų ar kolegijų, profesinio rengimo centrų reitingus. Kažkada buvęs statistikos gale, Rokiškio profesinio mokymo centras (RPMC) jau kelintus metus iš eilės „šluosto“ nosis net didžiųjų miestų profesinio rengimo centrams, o azarto pagautas kolektyvas brandina ir įgyvendina vis daugiau į priekį dar labiau varančių idėjų.

Trys svarbiausi

Anot RPMC direktorės Dianos Giedrikienės, vykstant šalies kolegijų pertvarkai, šiais metais būtent joms buvo skirtas didžiausias dėmesys – jos išanalizuotos „skersai ir išilgai“.

Profesinio mokymo centrai analizuoti lyginant tris, vienus pagrindinių, kriterijų: pagal pameistrystės mokymosi formą, pagal įsidarbinimą (imant 6 mėn. nuo baigimo) ir pagal mokinių kompetencijų vertinimo lygį balais 8-9-10.

RPMC atsidūrė pirmajame dešimtuke visos Lietuvos kontekste – užima 7-ąją vietą reitingų lentelėje, o atidžiau analizuojant pateiktą statistiką matyti, kad pirmaujančiame dešimtuke apskritai yra tik trys įstaigos iš regionų: Joniškio, Šilutės ir Rokiškio.

D. Giedrikienės teigimu, profesinio rengimo centrai kasmet palyginami vis kitais aspektais: „Kartais aukščiau, kartais žemiau, bet, maždaug, 5-7 metus didžiuojamės tais reitingais ir savo įstaigos užimamomis pozicijomis. Pavyzdžiui, 2018 m. buvome įvertinti kaip viena iš daugiausiai uždirbančių lėšų – 3 vietą, 2021 m. esame efektyviausiai mokyklos patalpas naudojančių lentelėje“.

Lenkia didžiausią šalies centrą

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aida Stainienė neslėpė pasididžiavimo: „Kas šiais metais reitinguose yra lyderiai? Vilniaus, Kauno įstaigos. Jei būtų vertinti tik regionai, tai RPMC būtume treti. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinė mokykla Lietuvoje yra didžiausia profesinė mokykla, bet vertinant ją ir mūsų įstaigą baigusių absolventų įsidarbinimo galimybes, jų rodiklis sudaro 72 proc., RPMC – 78“.

„Mes maloniai nustebome, kad pagal tuos tris kriterijus Panevėžio regione esame lyderiai. Pirmiausia, žinoma, rodiklius analizavome regiono požiūriu, tačiau paskui pažiūrėjome ir kas darosi lyginant su kitomis visos šalies mokyklomis. Nes šiais metais paimti labai svarbūs, sakyčiau, net svarbiausi mokymo įstaigos vertinimo rodikliai, kurie parodo įstaigos lygį“, – pritarė D. Giedrikienė.

Geba augti

Ne ką prasčiau RPMC atrodo vertinant kitu, atėjusių mokytis žmonių skaičiumi: 2022-aisiais profesinį rengimą čia pasirinko 196, 2023-aisiais – 198 moksleiviai. Rokiškio įstaiga yra 6-oji reitingų lentelėje.

„Ką reiškia ugdymo įstaigai, kai joje mokinių daugėja? Mes, gyvendami Latvijos ir Lietuvos pasienyje, sugebėjome paaugti. Rokiškyje paaugti yra iššūkis. Statistikoje nurodoma, kad mūsų įstaigoje mokosi 198 mokiniai, bet realybė tokia, kad turim ir daugiau. Nes čia paimti rugsėjo 1 d. rodikliai iš LAMA BPO sistemos. O pas mus dar vyko papildomas priėmimas“, – sakė direktorė.

Antrindama įstaigos vadovei, pavaduotoja patikslino, kad papildomas priėmimas į RPMC vyksta iki lapkričio mėn. vidurio ir jo metu mokinių skaičius, neretai, šiek tiek padidėja: „Bendrai skaičiuojant, pirmakursių yra 200. Būtume ir daugiau paaugę, nes norinčių buvo. Deja, mokinių priėmimo planą mums reguliuoja ministerija, šiais metais davusi būtent 200 kvotų, dėl ko nemažai mokinių po priėmimo liko „už borto“. Tikimės, kad bus atsižvelgta į pateiktus reitingus ir priimamų moksleivių kvotas rugsėjui kažkiek padidins“.

Vadovių teigimu, apžvelgus visas specialybes šiais metais nepriimta apie 20 norėjusiųjų.

Stebi poreikį

Direktorės pasiteiravus, kokia yra tokios sėkmingos veiklos paslaptis, ji šyptelėjo – kiekvienas rajonas turi savi profesinę mokyklą, aplink – konkurentai, tad negalima miegoti.

„Norisi būti, kiek įmanoma, pirmūnais. Kiekvienais metais licencijuojame po 4-5 naujas ar atnaujintas mokymo programas. Stengiamės „neužrūgti“, nesakome: „Nedarysim šito, nes ten yra daug darbo“. Labai gera, kai apie mus gražiai atsiliepia. Tada ir darbuotojai nori siekti aukštesnių tikslų, atsiranda motyvacija. Nes tokiems dalykams, kaip geografinė ar demografinė padėtis, įtakos padaryti mes negalime“, – paslaptimis dalijosi D. Giedrikienė ir pridūrė, kad pedagogų bei specialistų komanda nuolat galvoja, kokius žingsnius daryti, kad įstaiga eitų į priekį.

Anot direktorės, programų poreikį diktuoja rajone veikiančios verslo įmonės ir Užimtumo tarnyba, su kuria RPMC bendradarbiauja.  

Be perversmų

D. Giedrikienė sakė, kad staigių pokyčių ar perversmų rajono versle tikėtis neverta ir 5-erių metų perspektyvoje numatomos beveik tos pačios populiariausios specialybės.

„Profesinio rengimo centro misija, jei grubiai šnekant – tarnauti verslui. Gražiau pasakius – atitikti darbo rinkos poreikius. Mes galvojame, kad ir tie, ir tie žodžiai yra teisingi, nes jei nebūtų verslo, nereikėtų ir mūsų. O Rokiškyje verslas taip staigiai perversmų nedaro, kad užsidarė gamyklos, atsidarė kažkas naujo. Visada buvo ir bus populiari inžinerinė sritis. Šiuos specialistus „išgraibo“ ir jų visada trūksta. Mūsų rajonas sensta – socialinis darbas, dabar vadinama individuali priežiūra, visada paklausi“.

Ką žada naujo?

Anot A. Stainienės, be visada populiarių ir užpildomų programų, yra „minkštųjų“ – koreguojamų: „Šiais metais turėsime naują – ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo specialybę. Atsižvelgėme į tai, jog nuo 2026 m. auklėtojų padėjėjos, vadinamosios auklytės, turės turėti kvalifikaciją. Mes tą poreikį matome, tad norime sudaryti sąlygas kvalifikaciją įgyti. Mes ne tik naujai licencijuojamės programas, bet ir keičiam jau esamas: jei matome sumažėjusį susidomėjimą programa ar baigusiųjų įsidarbinimo rodikliai nukrenta, šiek tiek pakeičiame kryptį. Pavyzdys – virėjo specialybė. Siūlydavome šią programą, bet nuo rugsėjo bandysim keisti ir kviesime įgyti konditerio specialybę. Nes matome platesnes perspektyvas. Jau laukiam atvykstant reikiamos įrangos, bus paruošta klasė“.

Tuo tarpu RPMC direktorė sakė laukianti ženklo iš darbdavių, kad jiems reikalingi atsinaujinančių energetikos šaltinių specialistai: „Jei mums mirktelėtų viena akimi, kad rajone reikia, mes galėtume ruošti specialistus: saulės elektrinių surinkėjai, montuotojai, priežiūros specialistai. Jų visada reikės“.

Remiasi į finansus

A. Stainienės teigimu, norint gauti mokymo programos licenciją, pasiruošimas užtrunka apie metus laiko: „Tai yra mokymo bazės kūrimas įstaigoje, mokytojo paieška, finansinės galimybės“.

RPMC yra viešoji įstaiga (VšĮ), tad kaip tvarkyti finansinius klausimus sprendžia įstaiga. Pasak D. Giedrikienės, jei pavyksta užsidirbti specialiųjų lėšų, mokymo įstaiga gali sau leisti daugiau investicijų reikalaujančias programas, kaip, pvz., konditerio. Jei uždarbis mažesnis – renkasi didelių investicijų nereikalaujančias kryptis.

„Didesnės pajamos leidžia pirkti modernią įrangą. Pvz., vienas naujausių įrenginių – suvirinimo aparatas, kainavęs 5 tūkst. eurų. Net kai atnaujiname programą, pvz: rengėme automobilių mechanikus, o dabar atsirado transporto priemonių mechanikas. Tai – jau ne tik automobiliai, bet ir motociklai, didesnių gabaritų automobiliai. Licencijai gauti, turim nusipirkti ir kitoms transporto priemonėms tinkamą įrangą – paruošti bazę“, – subtilybes vardijo A. Stainienė.

Daugybė bendradarbiavimo galimybių

O prabilus apie bendradarbiavimą, RPMC vadovės skaičiavo, kad Rokiškio rajone įgyvendinant pameistrystės programą (kai mokinys teorines žinias gauna mokymo centre, o praktines – pagal pasirinktą specialybę veikiančioje įmonėje – aut. past.), bendradarbiaujama su didele dalimi rajono verslininkų: pirmoji ir visada „šalia“ AB „Rokiškio mašinų  gamykla“, UAB „Pandmeta“, siuvimo įmonės, apskaitos įmonės, Skemų socialiniai globos namai ir t.t.

Anot A. Mikulionienės, RPMC visai neseniai sulaukė skambučio iš UAB „Duguva“ vadovų ir prašymo atsiųsti net 3 darbuotojus: „Labai gerai nuteikia tiesioginis bendradarbiavimas. Kai jau net nebe mes ieškome partnerių, o jie mūsų“.

Kritinis pokalbis

Dabar RPMC džiaugiasi atėjusiais „gerais laikais“ ir aukštais reitingais, tačiau D. Giedrikienė prisiminė, kad ne visada taip buvo. Anot vadovės, įstaiga buvo „dugne“, kai buvo kilęs klausimas ką daryti toliau: užrakinti duris ir nutraukti veiklą ar susiimti ir keisti požiūrį į viską.

„Esame buvę duobėj, ne paslaptis. Kartą susėdom ir kalbam: arba uždarom duris, užrakinam, nes skęsti nebebuvo kur, arba užspaudžiam asmenines ambicijas ir judam į priekį. Pasakys, kad ne taip darom, negerai, negražiai – bus viskas. Bet turbūt tai ir padėjo mums užaugti. Neįsižeidžiam dėl pasakytų pastabų, nepriimam to asmeniškai, bet mokomės, dirbam ir tobulėjam. Nebuvo paprasta tą padaryti, nebuvo paprasta išbristi, nebuvo gera girdėti apie mokyklą tą, ką kalbėjo. Ir pokytis įvyko ne per metus. Prireikė gal 10 metų. Bet dabar gera. Grįžta mokytojai iš kažkur ir sako: „Mes geresni už tą, už aną“. Rajono verslininkai čia daro susitikimus, priima svečius, jie ateina į mokyklą, domisi, „atneša“ savo pažintis, patirtį“, – į aukštumas iškilusia mokykla ir susitelkusia bendruomene džiaugėsi D. Giedrikienė.

Atsakingi visi

Pasak vadovės, į sėkmę veda kiekvieno kolektyvo nario indėlis: „Mes susitariame, kokio tikslo siekiame. Analizuojame, ką galime padaryti. Yra viso kolektyvo susitelkimas. Didžiausia laimė ir sėkmė yra tai, kad mokykla pradėjo gyventi savo gyvenimą. Kada tau nereikia vienai galvoti ir sakyti: jūs darykit taip, taip ar taip. Pas mus kiekvienas jaučiasi lyderiu: ateina ir sako: „Žinai, ką sugalvojau?“ Ir prasideda kūrimo, įgyvendinimo procesai, o sumanytojas tampa atsakingas už visa tai. O kai tampi atsakingu, visai kitaip dirbi, visai kitaip pasijungia ir kolektyvas. Tai – užkrečiama“.