Lietuviškosios tradicijos kviečia Heloviną palikti už Atlanto ir švęsti savaip (0)

Iki lapkričio 1-osios nelikus net savaitės, internetiniai portalai mirgėti mirga nuo skelbimų ir kvietimų atvykti į įvairiausius skirtinguose šalies atrakcionų parkuose organizuojamus Helovino vakarėlis, siaubo namus ar kambarius ir čia patirti adrenalino pojūčių. Siautulingus kostiumų vakarėlius spalio mėn. pabaigoje rengia ir beveik kiekviena šalies ugdymo įstaiga neslėpdama, kad tai – vaikų noras smagiai praleisti laiką, pašėlti. Tačiau tema kasmet sulaukia daugybės priešiškų nuomonių – teigiančiųjų, kad siaubą keliančiomis dekoracijomis pasižymintys renginiai kenkia vaikų psichikai, o suaugusiuosius kviečiančiųjų verčiau išsamiau panagrinėti lietuviškąsias šio meto tradicijas, nei lengvai pasiduoti „invaziniam“ ritualui.

Kviečia „aplenkti“
Etninės kultūros globos taryba jau pernai metais ragino šalies institucijas, kultūros, švietimo ir socialines įstaigas, bendruomenes, šeimas artėjant Vėlinėms įsitraukti į „Gerumo, atminties ir bendrystės“ akciją“, kurios esmė – puoselėjant senuosius lietuviškus papročius atminti ir pagerbti išėjusiuosius, kartu atnaujinant giminystės ir bendruomeninius ryšius.

„Skelbdami šią akciją, kviečiame tarti „Ne“ siaubo, žiaurumo ir blogio platinimui, nes tai daro žalą vaikų ir kitų labiau pažeidžiamų žmonių psichikai. Taryba, kaip ir ankstesniais metais, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis labiau plinta Helovinas, kuriame įsivyrauja su mirtimi susiję gąsdinantys siaubūnai ir šiurpinantys veiksmai, pabrėžiamas demoniškas mirties pavidalas, o tai visai nedera su lietuviškais Vėlinių papročiais, skatinančiais pagarbą mirusiųjų pasauliui“, – konstatuoja tarybos nariai pastebėdami, jog iš už Atlanto atkeliavusi Helovino tradicija pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau užgožia Vėlines.

Narių teigimu, nebeapsiribojama tik spalio 31-ąja – daug kur renginiai pradedami dar spalio viduryje ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų.

Minėjo, bet kitaip

Etninės kultūros globos taryba neslepia, jog senojoje Lietuvoje Vėlinės taip pat būdavo išskiriamos. Visgi – visai priešingai, nei tradicijos, plėtojamos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).

Anot specialistų, Vėlinių laikotarpis apėmė ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį ir taip pat nebuvo paženklintas ne vien liūdesiu: „Vėlinių šventės pradžia buvo siejama su spalio 28 d. rengiamu „Simajudo“ turgumi, vadinamu „Vėlių paminiekais“, nes vienas iš senųjų spalio mėnesio pavadinimų yra „Vėlinis“. Šiam laikotarpiui buvo būdingas bendrystės skatinimas – giminėje, bendruomenėje, prisiminimams apie savo šaknis išreiškiant padėką, meilę ir pagarbą savo protėviams, taip pat skiriant daug dėmesio anapusiniam pasauliui, dėkojant gamtai už derlių ir kitas gėrybes, rūpinantis vargstančiais žmonėmis, skleidžiant gerumą ir atjautą“.

Atsižvelgiant į tai, taryba kviečia spalio–lapkričio mėnesiais užsiimti senųjų tradicijų puoselėjimu ir šiomis veiklomis: pagerbti protėvius, mūsų kraštui svarbias asmenybes surengiant išvykas – aplankant pilkapius, žymių asmenų kapus, taip pat apleistus kapus, juos sutvarkant ir papuošiant degančiomis žvakelėmis; išreikšti padėką protėviams ir Žemei už gamtos gėrybes puošiant savo aplinką – sukuriant papuošimus su rudeninio derliaus ir protėvių pagerbimo ženklais, kurie galėtų būti padaryti ir savo rankomis; padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos; rengti senąsias rudeninių turgų tradicijas atspindinčius renginius, kai būdavo ne tik prekiaujama derliaus gėrybėmis, bet ir pristatoma plati kultūrinė programa – būta daug muzikavimo, karuselių, žaidimų, loterijų, vaidinimų, net meškų šokdinimo); rengti bendruomeninius renginius – vakarones ar pasibuvimus su suneštinėmis vaišėmis, veiklomis, šiuo metu buvo itin skatinamas giminių bendravimas, šeimyninių ryšių stiprinimas.

Rokiškis jau prisijungė

Pernai nemažai Lietuvos įstaigų ir organizacijų įsitraukė į Etninės kultūros globos tarybos paskelbtą „Gerumo, atminties ir bendrystės“ akciją. Vieni tokių buvo Rokiškio lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ priešmokyklinio amžiaus „Smalsučių“, „Šiaudinukų“ ir „Boružiukų“ grupių vaikai, kurie kartu su mokytojomis aplankė senąsias Rokiškio miesto kapines ir tvarkė apleistus kapus: grėbė nukritusius lapus, Lietuvos savanorių bei čekų muziko, pedagogo ir vargonininko Rudolfo Lymano kapus apšvietė uždegdami atminimo žvakutes.

Šiais metais, vėl kviesdami prisidėti prie lietuviškojo Vėlinių laiko minėjimo, taryba tikisi akciją paversti tradicine ir kviečia bendruomenes aktyviai dalyvauti bei skleisti žinią apie kitokią Vėlinių prasmę.