Matematika drauge tampa jau darželyje – mokykla-darželis „Ąžuoliukas“ vaikus prie jos pratina ankstyvame amžiuje (0)

Nuo ankstyvo ryto, vos atmerkiame akis, iki pat vėlyvo vakaro, kol panyrame į saldų miegą, mūsų gyvenimas kupinas matematikos. Tai – ne tik abiturientų valstybinių brandos egzaminų „baubas“, tai – visų amžiaus grupių: nuo pasaulį suprasti tik pradedančio mažylio, iki garbaus amžiaus visko gyvenime mačiu senjoro, viso gyvenimo draugė. Rokiškio mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ Kavoliškio skyriaus vedėja Loreta Sagaitienė tikina, kad kuo anksčiau vaikas su ja (matematika) susidraugaus, tuo paprasčiau jam bus ją suprasti, priimti, bet svarbiausia – ja naudotis. Juk be matematikos neįmanoma ne tik inžinerinė, technologinė sritys, be matematikos neįsivaizduojamas ir menas, kulinarija... Todėl mažiesiems „Ąžuoliuko“ ugdytiniams personalas stengiasi jau ankstyvoje vaikystėje parodyti, kas yra ta matematika ir, kad jos visai nereikia bijoti.

– Pernai metais abiturientų matematikos egzaminų rezultatai į viešumą iškėlė didžiules problemas, jas visas apibendrinus žodžių junginiu: „nemoka/nesupranta matematikos“. O tada ir vėl pasigirdo kalbos apie būtinybę jau patiems mažiausiems darželyje taikyti ankstyvąjį matematinį ugdymą. Kodėl Jūsų įstaiga nusprendė šiai sričiai skirti išskirtinį dėmesį?

– Mokykloje-darželyje „Ąžuoliukas“ ankstyvasis matematinio mąstymo ugdymas yra viena iš prioritetinių ikimokyklinio ugdymo sričių. Mums svarbu ne tik tai, kad vaikas išmoktų skaičiuoti, bet kad jis gebėtų mąstyti, analizuoti, kelti klausimus, ieškoti sprendimų. Šiandien kalbame nebe tik apie matematinių žinių perteikimą, bet apie perėjimą nuo matematinių žinių link matematinio mąstymo – gebėjimo suprasti ir taikyti matematinius principus naujose, nežinomose situacijose, kūrybiškai ir dinamiškai veikti. Todėl „Ąžuoliuke“ matematikos mokymasis vyksta ne tik prie stalo ar pratybose. Vaikai mokosi per kasdienę praktiką, žaidimą, sensorines patirtis, bendravimą. Nuolat ugdome kiekvieno vaiko skaičiaus, formos, dydžio pajautą ir matematika tampa natūralia vaiko pasaulio dalimi. Norime kurti aplinką, kurioje vaikas nebijotų klausti, klysti, ieškoti sprendimų. Kur matematika būtų ne „teisingo atsakymo ieškojimas“, o mąstymo procesas. Mums labai svarbu ugdyti smalsų, kritiškai mąstantį, kūrybišką vaiką, kuris gebėtų veikti dinamiškai ir pasitikėtų savo gebėjimais. Todėl kasdien stengiamės kurti turiningą žaidimų, tyrinėjimo ir bendravimo praktiką, kuri palaikytų vaikų natūralų norą pažinti pasaulį.

– Kalbant apie vaikų ugdymą įprasta girdėti, jog mokytojai naudojasi-remiasi kažkokiomis metodikomis. Ar skyrę prioritetą matematiniam mąstymui, taip pat rėmėtės/ remiatės kažkokia jų?

– Taip. Ieškojome metodikos, kuri vaikams leistų matematiką ne tik išgirsti, bet ją pamatyti, paliesti ir patirti. Tam mums labiausiai tiko „Numicon“ sistema, kuri atitinka mūsų ugdymo kryptį ir filosofiją. Kadangi kalbame apie mažuosius, mums svarbu, kad matematikos mokymasis vyktų per tyrinėjimą, žaidimą ir aktyvų veikimą. „Numicon“ leidžia vaikui pačiam atrasti matematinius ryšius: jie dėlioja, lygina, eksperimentuoja, kalbasi, samprotauja ir matematika tampa suprantama bei artima. Matome, kad ši sistema labai natūraliai įsiliejo tiek į ikimokyklinio, tiek į priešmokyklinio ugdymo kasdienybę.

– Papasakokite plačiau apie „Numicon“ metodiką, kad tėveliai žinotų, ko mokosi jų atžalos: kuo ji skiriasi nuo tradicinio matematikos mokymo?

– Didžiausias skirtumas yra tas, kad vaikas pirmiausia matematiką patiria, o tik paskui ją įvardija simboliais: tradiciniame mokyme dažnai pradedama nuo skaičiaus ženklo ar taisyklės. „Numicon“ sistemoje pirmiausia atsiranda suvokimas – vaikas gali fiziškai pajusti skaičių dydžius, matyti jų tarpusavio ryšius, lyginti formas. Tai labai svarbu ankstyvajame amžiuje, nes vaikai mokosi per veiksmą ir sensorines patirtis. Mes sąmoningai stengiamės kasdien kurti įdomią žaidimų ir tyrinėjimo praktiką, kuri skatintų vaikų smalsumą. Pedagogai nuolat palaiko bendravimą klausimais, samprotavimais, diskusijomis. Vaikai ne tik atlieka užduotis, bet ir mokosi mąstyti garsiai.

– Sąvoka „matematinis mąstymas“ skamba sunkiai, o Jūs ją taikote mažyliams. Apibrėžkite tą matematinį mąstymą ikimokykliniame amžiuje paprasčiau.

– Matematinis mąstymas prasideda gerokai anksčiau nei skaičių rašymas. Kai vaikas lygina dydžius, rūšiuoja daiktus, pastebi sekas, kuria konstrukcijas ar ieško sprendimo – jis jau mąsto matematiškai. Todėl mums labai svarbu pereiti nuo siauro matematikos suvokimo prie platesnio, kur matematika yra kaip gebėjimas analizuoti, kritiškai mąstyti, suprasti ryšius ir taikyti juos įvairiose situacijose. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje tai vyksta natūraliai: per žaidimą, kasdienes situacijas, pokalbius, tyrinėjimą. Vaikai labai aktyviai įsitraukia į veiklas, jų laukia. Kartais net nepastebi, jog tuo metu vyksta labai stiprus matematinis ugdymas. Turbūt tai yra didžiausias įvertinimas – kai matematika vaikui tampa ne baime ar įtampa, o atradimo džiaugsmu.

– Kokius pokyčius pastebite vaikų mąstyme, pradėję dirbti pagal „Numicon“ sistemą?

– Labai stipriai matosi augantis vaikų pasitikėjimas savimi. Vaikai nebebijo ieškoti sprendimų, eksperimentuoti. Taip pat ryškiai keičiasi jų kalba: jie pradeda daugiau aiškinti, argumentuoti, samprotauti. Mums tai – labai svarbu, nes matematinis mąstymas neatsiejamas nuo gebėjimo kalbėti apie savo mąstymą. Pastebime ir tai, kad vaikai tampa pastabesni aplinkai – pradeda matyti formas, kiekius, dėsningumus kasdienėse situacijose.

– Žinau, kad įgyvendindami šią metodiką bendradarbiaujate su matematike, kraštiete Ieva Kiliene. Kaip jos kurtos matematinės kortelės „Miško ūsai“ papildo ugdymą?

– „Miško ūsai“ matematinės kortelės labai organiškai papildo mūsų veiklas, nes jos leidžia matematiką integruoti į žaidimą, kalbą, kūrybą ir judesį. Jos skatina vaikus veikti aktyviai, ieškoti atsakymų, pastebėti detales, lyginti, samprotauti. O mums labai svarbu, kad vaikas matematiką ne „iškaltų“, bet ją suprastų ir patirtų. I. Kilienės pasiūlytos priemonės taip pat padeda išlaikyti vaikų motyvaciją ir smalsumą, o tai ankstyvajame ugdyme yra ypatingai svarbu.

– Jūsų, kaip pedagogės, nors ir ne matematikės, nuomone, kiek svarbu nuoseklus matematinis ugdymas nuo jauniausių – ikimokyklinio – ir iki pat priešmokyklinio amžiaus vaikų?

– Labai svarbu. Matematinis mąstymas formuojasi nuosekliai – žingsnis po žingsnio. Jei ankstyvajame amžiuje sukuriamas stiprus pagrindas, vaikui daug lengviau vėliau suprasti sudėtingesnes matematines sąvokas. Todėl „Ąžuoliuke“ siekiame tęstinumo. Norime, kad vaikas augtų aplinkoje, kurioje matematika yra gyva, prasminga ir nuolat patiriama. Ankstyvasis matematinis ugdymas svarbus todėl, kad šiandien pasauliui reikia ne tik žinių turinčių žmonių, bet ir žmonių, kurie gebėtų analizuoti, spręsti problemas, prisitaikyti, mąstyti kritiškai ir kūrybiškai. Šių gebėjimų pagrindai pradeda formuotis būtent ankstyvajame amžiuje.

– Dėkoju už mintis!

Pasirinko drąsų kelią

Procese dalyvaujanti matematikos mokslų daktarė I. Kilienė didžiavosi darželio bendruomenės noru siekti gerų rezultatų kitaip – matematinį ugdymą siejant ne su spaudimu ar rezultatų vaikymusi, o su vaikų smalsumu, tyrinėjimu ir pasitikėjimo stiprinimu. Tai, anot mokslininkės, teisingiausias, nors gal kiek ilgesnis, kelias į sėkmę ir tik tokiu būdu matematika taps įdomi bei įtraukianti, o ne mechaniška ir sunki.

Matematiką iki „šaknų“ pažįstanti mokslininkė patikino, kad vaikų santykis su šia disciplina susiformuoja labai anksti, o santykio kokybei įtakos turi ir mokytojų požiūris, ir ugdymo aplinka.

„Mokytojai ir visuomenė yra tie, kurie gali vaikui suteikti matematinį nerimą arba padėti jo išvengti. Todėl labai svarbu, koks požiūris į matematiką vaikui formuojamas nuo mažų dienų, kokį požiūrį išsako patys mokytojai. Stiprus matematinis pagrindas prisideda ne tik prie akademinių pasiekimų, bet ir prie gebėjimo priimti sprendimus, analizuoti informaciją, kritiškai mąstyti. Matematika ir turėtų būti ne apie egzamino balą, bet apie supratimą ir mąstymo meną“, – įžvalgomis dalijosi I. Kilienė pabrėždama, kad mokantis matematikos vaikui svarbu suprasti prasmę, kodėl mokosi, suprasti procesus, kuriuos atlieka ir būti motyvuotu.

Klustelėjus, kaip vertina faktą, kad mokykla ugdymo procese naudojasi būtent jos kurtais „Miško ūsai“ uždaviniais, pašnekovė šyptelėjo, jog „Miško ūsai“ yra sprendimas drąsiai mokyklai: „Mokytojas turi nebijoti kitokių – nestandartinių ir unikalių mokinių atsakymų. Greit į juos sureaguoti ir remdamasis buvusiu mokinio atsakymu toliau reikiama linkme kreipti darbą. „Miško ūsai“ yra matematika vaikams, mėgstantiems nuotykius, tad manau, kad „Ąžuoliuko“ ugdytiniai yra būtent tokie“.