Pasimatė pirmosios naujosios centralizuoto vaikų priėmimo programos spragos (0)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pavasarį paskelbė pradedanti įgyvendinti centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas bei darželius programos pirmąjį etapą. Jame dalyvauja 24-ios šalies savivaldybės (jų sąraše – ir Rokiškis), kurių gyventojai prašymus priimti vaikus į savivaldybių ugdymo įstaigas 2026–2027 mokslo metams teikė per naujai sukurtą Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS) portale www.mokausi.lt. Kovo-gegužės mėn. vykęs pirmasis priėmimo etapas šios savaitės pradžioje jau „davė rezultatus“ ir ne visus tėvus jie nudžiugino.

Skirtumai

Tik dėl formalumo šią sistema turėjo patvirtinti ir Rokiškio rajono taryba, tad vasario mėn. tarybos posėdyje klausimą pristatęs savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis tarybos nariams akcentavo, kad sistema koreguos pirmumo kriterijus, laukiantiems vietos į darželį: „Anksčiau pagrindiniu kriterijumi buvo pateikto prašymo registracijos data: pirmenybė buvo tam, kas anksčiau pateikė prašymą priimti atžalą į pasirinktą ugdymo įstaigą. Dabar pagrindinis kriterijus bus gyvenamoji vieta: prioritetą gauti vietą darželyje turės tas vaikas, kuris gyvena arčiau įstaigos. Prašymo pateikimo momentas turės mažai įtakos. Teritorijos yra patvirtintos pagal seniūnijas ir tiems tėvams, kurie nepateks į norimą įstaigą, aiškiai bus pasakoma, dėl ko jie nepateko“.

Realybė – kitokia?

Pavasarį prašymus teikusius tėvus jau pasiekė žinios apie į įstaigas priimtus-nepriimtus vaikus ir čia pasimatė pirmosios naujosios sistemos spragos. Viena mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.), kurios vaikas ugdymo įstaigą lanko nuo 2 metų, tačiau pirmajame priėmimo etape buvo „eliminuotas“ iš jos, pasidalino savo situacija: „Šiais metais dukrytė – priešmokyklinukė, tad reikėjo teikti prašymą priimti į darželį/grupę per CPIS ir tą padariau jau kovo 18 d. (prašymus teikti buvo galima nuo kovo 16 d.). Žinau, kad data nebėra svarbi, nes buvo akcentuota, kad pagrindinis kriterijus nuo šiol bus gyvenamoji vieta: prioritetą gauti vietą darželyje turės tas vaikas, kuris gyvena arčiau įstaigos. Bet čia prasideda linksmoji dalis: gyvename už 317 m. nuo darželio – tokį atstumą parodė pati sistema, kai registravau vaiką, bet savaitės pradžioje sužinojau, kad mano vaikas vietos savo darželyje, savo grupėje, nebeturi – ji nebuvo priimta“.

Mama šypsojosi, kad pateikusi prašymą net nesuabejojo, jog vaikui gali „nelikti vietos“ įstaigoje, kurią lanko trejus metus. Visgi labiausiai šioje istorijoje ją trikdo tai, kad nebeaišku, kokiais atrankos kriterijais vadovaujamasi, nes akcentuotas prioritetas – atstumas nuo namų iki įstaigos – visai nepasiteisino.

Vertinimo pervertinimas

„Mūsų grupėje po pirmojo etapo dar vienas vaikas nebuvo priimtas į darželį. Bet jo šeima gyvena ne mieste, kitoje seniūnijoje ir čia man lyg ir aiškus kriterijus, kodėl taip įvyko. Visgi taip pat yra ne viena šeima, gyvenanti už kelių kilometrų nuo darželio, tačiau šie vaikai kažkaip atsidūrė pirmiau manojo ir vietas darželyje gavo. Aš tada tikrai nuoširdžiai nesuprantu pirmumo kriterijų...“, – situacija dalijosi mama, antrą kartą teikusi prašymą priimti vaiką į jau lankomą darželį.

Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistė Audronė Rekertienė, kuruojanti rajono darželių darbą neslėpė, kad nauja sistema dar yra iššūkis ir pačioms įstaigoms, ir savivaldybės specialistams.

O rokiškietės situaciją pakomentavo taip: „Dar daug ką aiškinamės su pačios sistemos rengėjais, bet pasirodo, kad be gyvenamosios vietos deklaracijos, sistema žiūri dar ir į tai, kada vaikas buvo ten registruotas. Kadangi į miesto darželius yra priimami vaikai ir iš miesto, ir iš rajono, apraše yra nurodyta, kad jeigu yra panašių vaikučių, vertinama data, kada gyvenamojoje vietoje jis buvo deklaruotas. Taip pat yra tam tikri pirmumo kriterijai, kuriuos nurodę tėveliai, net ir gyvendami toliau nuo įstaigos, turi teisę gauti vietą joje. Ir galėjo nutikti taip, kad prašymą priimti į įstaigą pateikė šeima, kurios vaikutis anksčiau nelankė, tačiau susidėjo kažkokie papildomi veiksniai, dėl ko jis gavo vietą, o kitas, darželį jau lankęs, deja, vietos nebegavo“.  

Reikia tobulinti tvarką

Specialistės klustelėjus, ar ruošiant tvarkas nesiremiama sąžiningumo, žmogiškumo principais – juk tokiomis sąlygomis sudaroma nelygybė vaiko, kuris kelerius metus jau ėjo į darželį ir staiga, dėl kažko kito, liko be vietos, atžvilgiu, A. Rekertienė sutiko su tuo sakydama, kad nuo pat pradžių buvo kalbama apie tai ir tokias mintis transliavo ne vienos projekte dalyvaujančios savivaldybės atstovai.

Tačiau tvarką patvirtinusios ministerijos pozicija tąkart buvo griežta ir tik dabar, kai prasidėjo nemalonios, kuriozinės situacijos, kurių fiksuojama ne tik Rokiškyje, pozicija švelnėja: „Dabar jau kalbama, kad kitąmet reikia tvarkyti programos aprašą ir galima įrašyti papildomų kriterijų. Mes tikrai įrašysim, kad pirmumą gauti vietą turi tas vaikas, kuris jau lanko tą įstaigą, nes iš tikrųjų tai yra neteisinga“.

Visgi kiek tokių atvejų Rokiškio rajone buvo, pašnekovė kol kas tiksliai įvardinti negalėjo, tik pabrėžė, kad priešmokyklinį ugdymą šiais metais gauti turintys mažieji rokiškėnai visi bus priimti.   

„Šią savaitę skaičiuojame, kiek yra nepatekusių vaikų, kur yra laisvų vietų ir gal šiek tiek keisim grupių komplektavimą, nes visi priešmokyklinio amžiaus vaikai privalo patekti į įstaigą, kadangi priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Jeigu vaikas nepateko į savo ugdymo įstaigą, tikrai dėliosim taip, kad patektų kažkur kitur. Vietų visada visiems užtekdavo, o dabar pagal statistiką, vaikų rajone kasmet netgi mažėja...“, – nesidžiaugė specialistė.

Iššūkių patirti gali ir vyresni

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad iššūkių darbuojantis naująja programa patiria netik mažieji. Pavyzdžiui, dar kovo pradžioje Pakruojo rajono Linkuvos gimnazija pirmąją centralizuoto priėmimo dieną sulaukė tik kelių tėvų prašymų, nes daugumai jų pateikti nepavyko.

Pasak A. Rekertienės, su sunkumais ir analogiškomis situacijomis gali tekti susidurti ir vaikui keliaujant į pradinę klasę, taip pat ketvirtokams žengiant į penktąją, aštuntokams renkantis gimnaziją, o devintoje klasėje, baigus pagrindinio ugdymo programą, teks rašyti prašymus priimti į vidurinio ugdymo programą.

Specialistė svarstė, kad mažesnėms šalies rajonams tokia centralizuota priėmimo sistema nėra reikalinga, tačiau švietimo įstatyme jau seniau yra priimtas nutarimas ją diegti, tad dabar telieka pratintis ir mokytis iš klaidų: „Naujovės visada neramina. Visgi, laikui bėgant kažkaip prisitaikoma. Aišku, sunkiausia būna tiems pirmiesiems, „bandomiesiems triušiams“, kurie turi įveikti klaidas ir nežinomybės iššūkius, kol sistema pradeda veikti tinkamai“.

O jei kyla klausimų ar neaiškumų, pašnekovė kvietė klausti ir tikslintis primindama, kad antrojo prašymų teikimo etapo rezultatai turėtų teikėjus pasiekti vėliausiai iki rugpjūčio mėn. vidurio.