Prezidentūra: turime rasti saugų būdą visiems vaikams grįžti į klases (0)

 Iki kitų mokslo metų reikia rasti būdą visiems vaikams mokytis klasėse, sako prezidento patarėjas.

„Prezidentas kelia tikslą, kad nepaisant to, kokia situacija bus, turime atrasti saugių būdų grįžti pilnai visiems vaikams į kontaktinį ugdymą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Pasak jo, tam reikia paruošti srautų valdymo, vėdinimo algoritmus mokyklose, kurie pasiteisino kitose šalyse ir padėjo sumažinti riziką.

„Be abejo, turime grįžti saugiai į švietimą – tam reikia pasiruošti ir turi būti dedamos visos pastangos vasaros laikotarpiu, kad tą galėtume padaryti“, – sakė S. Krėpšta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad moksleiviai nuo kitų mokslo metų bus testuojami savanoriškai.

„Tikrai matome problemą ir matome, kaip mūsų situacija gerėja. Tikrai turime daug vakcinuotų žmonių, mūsų visuomenės imunitetas stiprėja, todėl norime rudenį atidaryti klases su rekomenduojamu testavimu“, – sakė ministrė.

Pasak S. Krėpštos, svarbu komunikuoti su mokyklų bendruomenėmis ir tėvais apie testavimąsi savanorišku pagrindu. Be to, svarbiu veiksniu, valdant pandemiją, turėtų tapti patvirtinta vakcina vaikams nuo 12 metų.

„Reikia edukuoti vaikus, edukuoti tėvus – dar svarbiau ir, be abejo, vakcinavimas nėra privalomas, bet tai taip pat papildoma, savanoriška priemonė, kuri galėtų mažinti riziką“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

„Turint visą šitą kompleksą, turint tris mėnesius iki rugsėjo 1-osios, tikrai galima pasiruošti saugiai grįžti į mokyklas pilna apimtimi“, – teigė jis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad konkretūs algoritmai, kurie bus taikomi mokyklose, paaiškės per artimiausius mėnesius, bendraujant su savivalda bei stebint epidemiologinę situaciją.

„Labai nedėkingas dalykas prognozuoti, kokių mums siurprizų yra paruošęs pats virusas ir ką jis dar suplanavo, ar kažkaip mutuoti, ar naujų atmainų mums pasiūlyti, bet pagal tai, ką šiandien matome, žinome, ką darome, matyt, tie trys pagrindiniai dalykai – visuotinis vakcinavimasis, testavimo metodų tobulinimas ir visų mūsų įsitraukimas į visas kitas priemones, tame tarpe ir organizacijose, įstaigose patalpų vedinimo sistemos, paviršių priežiūra ir kiti higienos dalykai“, – kalbėjo ministras.

Šalia šių priemonių turint vakcinacijos efektą, pasak jo, turėtų pavykti užtikrinti kontaktinį vaikų ugdymą. Vis dėlto jis pripažino, kad vėdinimo sistemos mokyklose kol kas yra neišsręsta problema.

Nukentėjo vaikų emocinė ir fizinė sveikata

Pasitarime su ministrais taip pat kalbėta apie sveikatos paslaugų prieinamumą vaikų emocinei sveikatai gerinti, vaikų dienos centrų regionuose situaciją, terapinių paslaugų teikimą.

„Pandemija parodė, kad vaikai iš tiesų susidūrė su rimtomis rizikomis, iššūkiais: visų pirma, nukentėjo švietimas. Lietuvoje per šiuos ir praėjusius mokslo metus vaikai nuotolyje praleido devynis mėnesius – tai beveik visus mokslo metus. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Kaip matome, be tam tikrų privalumų, nuotolinis mokymas tikrai sukėlė daug rizikų tiek pasiekimų prasme, tiek ir vaikų emocinės sveikatos prasme“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Pasak jo, pandemijos laikotarpiu suprastėjo ne tik emocinė, bet ir fizinė vaikų sveikata.

„Viena iš temų buvo, kad svarbu ne tik grąžinti vaikus į mokyklas, bet ir yra klausimas matymo holistiškai visų ministerijų kuruojamų sričių kartu, nes yra visiškai ne tas pats, į kokią mokyklą tas vaikas sugrįš“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad vaikai grįžta į mokyklas, kurių dalyje nėra stadionų, sporto salių. Be to, pandemija taip pat paaštrino vaikų psichinės sveikatos problemas. Šios paslaugos šiuo metu, pasak jo, plečiamos, tačiau svarbu, kad jomis būtų ir naudojamasi.

NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė ragino vaikų gerovei panaudoti Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) paramos lėšas.

„Mes pasigendame vaiko ir vaiko gerovės ten, nes visą laiką kalbame apie tai, kad galima investuoti lėšas į biurokratines struktūras, į vaiko teisės kietą priežiūrą, bet jeigu nebus užtikrintas paslaugų teikimas, jeigu nebus tos paslaugos nemokamos ir kokybiškos visiems, kam jų reikia, situacija tikrai nepagerės“, – sakė E. Urbonienė.

Ji sakė, kad šie nuotolinio darbo metai yra didžiulis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams, ypač paaugliams.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pabrėžė, kad svarbiausias klausimas yra ne kada, o kaip vaikai grįš į mokyklą, kokias garantijas jie gaus.

„Pagaliau reikia (...) suprasti, kad visa tai, ką gauna vaikas, jis turi gauti kokybiškai ir labai svarbu nuo pat ankstyvo amžiaus sveikata, švietimas, gera mityba – tai yra svarbiausi dalykai, iš ko žmogus gyvena ir gali atsistoti“, – teigė ji.

E. Žiobienės teigimu, nors pranešimų apie problemas šeimoje sumažėjo, tačiau jos niekur nedingo, todėl vaiko ėjimas į švietimo įstaigas ir kitos paslaugos leidžia laiku pastebėti problemas.

„Tai, kad sumažėjo pranešimų, nerodo, kad smurto yra mažiau. Tai gali rodyti kaip tik abejingumą iš visuomenės pusės, ko mes labiausiai bijome“, – sakė ji.

Prezidentūroje taip pat kalbėta apie socialinę gerovę ir vaikų skurdą. Ši situacija, pasak S. Krėpštos, nebuvo gera jau iki pandemijos.