Projekto idėją „padiktavo“ šiurpūs skaičiai: lietuviai – šešti ES pagal žmonių antsvorį (0)
Jau antrus metus Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga, į pagalbą „pasitelkusi“ bendraminčius, stengiasi formuoti teisingus vaikų mitybos įpročius. Pasakodami apie ekologiškus produktus, subalansuotos ir pilnavertės mitybos svarbą, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos finansuoto projekto „Eko – vaikams ir jų tėvams“ metu specialistai stengiasi suformuoti nuomonę, kad tinkamo, kokybiško ir ekologiško maisto vartojimas yra lygu pilnaverčiam gyvenimui.
Projekto koordinatorė Lina Meilutė-Datkūnienė trumpai papasakojo, kodėl „gimė“ šis projektas.
– Projektą tęsiate antrus metus iš eilės. Kodėl apskritai kilo noras šviesti visuomenę apie ekologiškus produktus ir sveiką gyvenseną?
– Maistas – tai būtinoji egzistavimo sąlyga, svarbiausias organizmo bioenergetinis šaltinis. Tinkama mityba yra tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata, todėl norint kuo ilgiau išlaikyti ją puikią, yra svarbu valgyti kokybišką, įvairų ir subalansuotą maistą. Net jei neturite nuosavo daržo, tinkamą maistą galite įsigyti ir prekybos centruose. Svarbu žinoti ir gebėti atskirti ekologiškus produktus, kurie yra ženklinami specialiais ženklais. Paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje yra šeštoje vietoje pagal žmonių antsvorį ir dešimtoje – pagal nutukimą. O nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje mirštama tris kartus dažniau, nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra tiesiogiai susijusios su nekokybiškų, kancerogeninėmis medžiagomis užterštų produktų vartojimu. Dėl šių priežasčių kiekvienam save gerbiančiam žmogui būtina žinoti apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus, kokias maistingas medžiagas gauname su maisto produktais ir kaip jos tenkina organizmo poreikius.
– Dalis žmonių pasakytų, jog ir taip viską žino: jei ant stalo atkeliavo iš daržo, reiškia, ekologiška, sveika, natūralu...
– Nėra sertifikato – nėra ekologiškumo garantijos (šypteli – aut. past.) ir belieka pasitikėjimo žmogumi klausimas. Jei ūkininkas ar močiutė turguje pardavinėja savo darže išaugintas gėrybes, jie negali teigti, kad tai – ekologiški auginti produktai, nes jie nežino reikalavimų ekologinei gamybai, įskaitant ir to, kad auginant negalima tręšti sintetinėmis trąšomis ar naudoti sintetinių augalų apsaugos produktų. Ekologiški maisto produktai atpažįstami pagal ženklinimą: tik ekologinės gamybos logotipas patvirtina, kad produktas yra iš kontroliuojamo ūkio, kuris įsipareigojo laikytis atitinkamai maisto kokybės sistemai keliamų reikalavimų. ES šalyse taikomas vienodas ekologiškų produktų ženklinimas: žalias stačiakampis su lapo simboliu, sudarytu iš baltų žvaigždučių. Lietuvoje turime nacionalinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis“, o greta logotipo būna unikalus sertifikatą išdavusios įstaigos kodas – Lietuvoje „Ekoagros“ sertifikuoti produktai ženklinami „LT-EKO-001“. Kaip ekologišką produktą parduoti galima tik oficialiai ženklintą maistą. Pirkėjas juk nemato, ką pardavėjas naudoja augindama savo siūlomus produktus. O sertifikuojančios įstaigos gamybą kontroliuoja, seka visą procesą. Tad tik bendra sertifikavimo sistema leidžia žinoti, kurie produktai ekologiški, kai jie tikrinami per visą tiekimo grandinę. Būtent todėl įgyvendinamo projekto „Eko – vaikams ir jų tėvams“ metu stengiamės auditorijai kiek įmanoma aiškiau pateikti ir ekologiškų produktų ženklinimo sistemą, rinkoje naudojamus logotipus. Per šią savaitę vykusias paskaitas pastebėjau, kad vaikai žino ženkliuką, vadinamą „Rakto skylute“. Tai – džiugina, nes liudija, kad jie – domisi. Visgi šis ženklas nežymi ekologiško produkto, o tik parodo, kad jis yra palankesnis sveikatai.
– Už vaikų mitybą atsakingi suaugusieji, o mitybos įpročiai, dažniausia ir daugiausiai, formuojami šeimose... Tad kodėl įgyvendinamo projekto „Eko – vaikams ir jų tėvams“ auditorija pasirinkote ugdymo įstaigas?
– Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvos, kaip ir daugelio kitų pasaulio šalių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami ir gali kelti riziką sveikatai, todėl būtina keisti mokinių mitybos įpročius, mokyti ir skatinti juos pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus ir taip užkirsti kelią įvairių lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymui. Vaikystė ir paauglystė – laikotarpis, kai formuojasi sveikos gyvensenos bei mitybos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaikai ne tik gautų teisingą informaciją apie sveiką mitybą ir jos reikšmę organizmui, bet ir išmoktų tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus. Dar vaikystėje susiformavę sveikos mitybos įpročiai padeda išvengti daugelio sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, cukrinis diabetas ir kt. Klausyti paskaitų mes kvietėme ir tėvelius. Būtent dėl jų šiais metais kiek koregavome paskaitų vietas ir laikus: suprantu, kad suaugusieji dirba, tikrai ne visi gali skirti laiko ir bent trumpam palikti darbo vietą. Džiaugiuosi, kad per šią savaitę sulaukėme aktyvių tėvelių, nors, kaip visada, norėtųsi didesnės auditorijos. Juk kalbame apie vaikų sveikatą.
– Projekto „Eko – vaikams ir jų tėvams“ tikslas ir šiais metais išliko toks pat: sertifikuotų ekologiškų produktų populiarinimas, jų gamybos apimčių didinimas, realizacijos skatinimas?
– Šiuo projektu siekiame užtikrinti informacijos apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, sklaidos tęstinumą ir populiarinimą bendruomenėse, kurios jautriausios maisto pasirinkimo klausimais. Taip pat siekiame, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę gauti patikimą informaciją iš pirminių gamintojų ir sveikatos specialistų apie kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Tačiau norint užtikrinti ilgalaikį poveikį, vien tiekti produktų neužtenka. Mūsų projekto misija yra platesnė: ne tik norime, kad vietinių ūkininkų gaminama produkcija būtų realizuojama, bet ir siekiame visuomenės įpročio pokyčio, skatinant vartoti kokybiškus produktus, ypatingą dėmesį atkreipiant į ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų švietimą ir ugdymą per patirtis ir degustacijas. Tinkama mityba yra tiesiogiai susijusi su mūsų sveikata, todėl svarbu, kad valgytume kokybišką, saugų, įvairų ir tinkamai paženklintą maistą.
– Dėkoju už pokalbį.