Radę tikrąjį savo gyvenimo tikslą, lengviau randa „savo“ veiklą (0)

Turbūt kiekvienas žino posakį, kad jei dirbi mylimą darbą, tai nesiskaito darbu. Bet kaip surasti tokią veiklą, kuri teiktų malonumą ir duotų naudos? Būtent apie tai verslo centre „Spiečius“ savaitės viduryje kalbėjo verslo konsultantė, lektorė Rima Boškevičienė, pakvietusi į seminarą „Kaip atrakinti savo potencialą ir suformuoti gyvenimo tikslą?“.

Žinių „nusikaltėlė“

Verslo konsultantė Ukmergėje veikiančiame „Spiečiuje“, 16 metų save realizuojanti saviugdos, sporto, sveikatingumo srityse bei net 17 metų su Europos Sąjungos fondų ir tarptautinių programų projektais dirbanti R. Boškevičienė prisistatydama auditorijai juokėsi, kad imtis lektorės darbo ją įkvėpė taip pat mokymuose išgirsti žodžiai.

„Vadovaujuosi vienos lektorės pasakymu, kad: „Mokėti daug, žinoti daug ir laikyti visa tai savyje – yra nusikaltimas“. Aš dažnai jaučiuosi tokia „nusikaltėlė“, nes esu sukaupusi tikrai nemažai tiek gyvenimiškos patirties, tiek mokslo žinių, bet niekuo nesidalinau su kitais. Ir dabar tai, kuo aš dalinsiuosi su jumis, yra svarbiausia, ką aš sukaupiau ir atradau per savo patirtis“, – pradėjo lektorė.

Anot R. Boškevičienės, jos vedami mokymai skirti visiems, norintiems labiau pažinti save ir atrasti savo vidines vertybes, kurios yra ne tik gyvenimo pamatas, bet ir verslo bei veiklos sėkmės garantas.

Ribas brėžiame patys

Saviugdos trenerė tikino, kad žmogaus ribos yra ten, kur jis jas nusibrėžia: „Kiekvienas turime poreikį jaustis išskirtiniu, atrasti būdą atskleisti savo potencialą, atrasti savo veiklos kryptį, įkvepiantį darbą ir sukurti gyvenimą pagal savo norus. Deja, dažnai būname suformuoti aplinkos, kitų nuomonės ir priimame sprendimus ne vedini savo instinktų, savo poreikių, o kitų žmonių primestos valios. Prieš metus dariau tyrimą, kuriame dalyvavo apie 70 dvyliktokų. Iš jų vos keli tiksliai žinojo, ko nori gyvenime ir kur eis po mokyklos. Tai yra baisu“.

Tai, pasak lektorės, pagrindinė priežastis, kodėl ilgainiui žmonės nusivilia savo veikla, ji tampa sunkia prievole ir neretai iššaukia norą keisti darbą.

Atsakingi patys už save

„Žmogus, gebėdamas valdyti savo sprendimus ir juos savarankiškai priimti, gyvena visai kitokį gyvenimą. Jei tai suprastume, neitumėme mokytis ten, kur mums neįdomu ir negaištume laiko. Gyvenimas yra kaip žemėlapis: mes renkame patirtis, jos būna visokios. Kai susitvarkysime savo vidų, spinduliuosime visai kitokius dalykus. Juk kai atrandame savo vertybes, atrandam savo gyvenimo viziją, mums nebereikia kitų pagalbos“, – gilius klodus atvėrė mentorė ir klausė, kodėl pykstame ir kaltiname kitus, jei sprendimus priimame patys?

Pasak R. Boškevičienės, sprendimų priėmimas priklauso kiekvienam žmogui asmeniškai, nes kiekvienas yra autentiškas ir turi didžiulį savitą potencialą viduje.

Svarbu suprasti, kad kiekvienas tą pačią situaciją ir daiktus mato labai skirtingai ir nesistengti įtikinti aplinkinių savo tiesiomis: „Juk kiekvienas gauname šeimose skirtingas patirtis, sutinkame skirtingus žmones. Kaupiame skirtingus bagažus. Ir matome viską skirtingai. Vidinę motyvaciją sukelia ta veikla, kurią mes darome tik pagal savo vertybes“.

Negyvename dabartyje

Lektorė atskleidė ir gan netikėtų faktų. Anot jos, žmogaus galvoje kasdien „sukasi“ apie 60 tūkst. skirtingų minčių, o daugiausiai atliekamų veiksmų padaroma nesąmoningai: net 92-98 proc. Sąmoningų sprendimų priėmimas siekia tik 2-8 proc.  

„Lygiai taip pat svarbu suvokti, kad mes nemokame gyventi dabartyje. Mes užkoduojame informaciją iš praeities: jei praeityje, tokioje situacijoje, buvo blogai, tai tą patį veiksmą ateityje siejame su blogumu. Ugdomės baimę. Jei praeityje  buvo gerai, mes ateityje kuriame iliuziją – fantazuojame. Žaidžiame žaidimą taip kilodami savo patirtis iš praeities į ateitį ir nebūnam šiuo momentu“, – aiškino R. Boškevičienė ir dar kartą priminė, kad svarbu suvokt, jog visus jausmus žmogus gali pats valdyti.