Rokiškio Dailės mokyklą renkasi ne tik jaunimas – savęs išraiškos galimybes čia randa ir suaugusieji (0)

Pagrindinė Rokiškio Jaunimo centro (JC) ir čia veikiančios Dailės mokyklos veiklos kryptis – vaikai ir jaunimas bei jų talentų ugdymas. Tačiau ten, kur itin miela ir gera jaunajai kartai, savo vietą randa ir suaugusieji. JC direktorė Inga Vagonė pasidžiaugė, kad šiais metais siūlytų dviejų sričių: keramikos ir dailės-tapybos paslaptis išgvildeno beveik trys dešimtys neprofesionalių, bet menui neabejingų vyresniųjų menininkų.

Ne viskas pasiteisino

I. Vagonė priminė, kad užsiėmimus suaugusiems Jaunimo centras siūlo jau ne vienerius metus. Prieš trejus metus mokytis tapybos paslapčių vyresniuosius pakvietė Raimundas Gailiūnas.

„Man pradėjus vadovauti Jaunimo centrui, pabandėme pasiūlyti daugiau programų. Esame kvietę ir į floristikos bei pynimo iš vytelių užsiėmimus. Kadangi mokymo grupes sudarome nuo 8 dalyvių, minėti užsiėmimai nesurinko reikiamo norinčiųjų skaičiaus ir nors buvo mėgstami tų, kurie atėjo, užsiėmimai nutrūko. Šiuo metu suaugusiuosius kviečiame į dvejus: keramikos ir dailės-tapybos užsiėmimus“, – sakė direktorė.

Anot jos, vertinant tik sausą susidomėjusiųjų statistiką, ji – mažėja: 2023-2024 mokslo metais į užsiėmimus iš viso atėjo 57 asmenys, 2024-2025 m. m. – 31, 2025-2026 m. m. – 29. Tačiau I. Vagonės teigimu, mažėjantis skaičius rodo faktą, kad bendruomenė išsigrynino, kiek grupių gali kokybiškai vykdyti veiklą, kokie užsiėmimai labiau domina žmones: „Keramikos galėtume surinkti ir dvi grupes, tačiau mokytojas nenori tokio didelio krūvio... Tad dirbame visoms pusėms palankioje aplinkoje“. 

Svarbu savišvieta

Paklausta, ar per metus išgvildenę dalyko paslaptis neprofesionaliu meno keliu žengiantys rokiškėnai gauna kažkokius tą patvirtinančius pažymėjimus, JC direktorė šyptelėjo, kad tai – žmonių laisvalaikio ir saviraiškos praleidimo būdas, tas pažymėjimai jiems visiškai neaktualūs. 

Tą patvirtino ir tapybos užsiėmimus lankančios Daina Raugienė bei Dalia Janulienė. Pastaroji teigė, kad lankyti dailės užsiėmimus paskatino noras tobulėti ir mokytis: „Pamaniau, kad bus labai jauku ir gera – nesuklydau“.

Kiek išsamesnė buvo D. Raugienė sakydama, kad seniai norėjo piešti ir bandė tą daryti namuose savarankiškai. Visgi pamačiusi JC kvietimą suaugusiems į užsiėmimus – užsirašė čia: „Patirties neturėjau, tik didelį norą. Metus lankiau užsiėmimus pas mokytoją Raimondą Gailiūną ir praktikuojantis atsirado patirtis ir įgūdžiai. Užsiėmimuose tvyro kūrybiška aplinka, draugiškos kolegės padeda visiškai atsipalaiduoti ir relaksuoti. Jei tik yra noras kurti, negalvokit, užsirašykit ir pirmyn: patirsite kūrybinį džiaugsmą ir gerai praleisite laiką“.

Viena iš keramikos grupės narių Roma Stainienė, užsiėmimus lanko jau trejus metus. Prieš imdamasi minkyti molį, moteris sakė keletą metų ėjusi į tapybos pamokas.

„Suzinojusi, kad rengiami keramikos užsiėmimai, nutariau išbandyti kūrybą iš molio. Per pastaruosius trejus metus mokytojas Arūnas išmokė pažinti molį ir atskleidė jo subtilybes kuriant įvairius kūrinius, juos glazūruojant. Mane žavi intriguojantis kurybos procesas, nes niekada nezžnai, kaip tarpusavyje sureaguos glazūros ir kas iš to išeis: kokia spalva dominuos galutiniam variante“, – apie laiką JC kalbėjo mokinė.

Baigimo jaudulys

Tapybos grupė savo mokslo metus užbaigė pleneru Žiobiškyje, kurio tema – „Žiobiškio bažnyčiai – 115“. Įkvėpimo šaltiniu neprofesionaliems menininkams tapo Žiobiškio šv. arkangelo Mykolo bažnyčia: jos istorija, architektūra ir išskirtinė dvasinė aplinka. Plenero metu sukurti darbai iškeliavo į Žiobiškio biblioteką, kur netrukus juos galės pamatyti visi besidomintys menu ir mūsų krašto kultūros paveldu.

Keramikai įgytas žinias taip pat pademonstravo savo darbais: birželio 9 d. Rokiškio krašto muziejuje įvyko Suaugusiųjų keramikos darbų parodos „Iš žemės, ugnies ir vandens...“ atidarymas. Ekspozicijoje pristatomi įvairūs keramikos darbai – nuo buityje naudojamų indų iki dekoratyvių ir mažosios plastikos kūrinių. Kiekviename darbe susilieja žemė, vanduo ir ugnis, gimdami į unikalius meno kūrinius.

Laisvesnė kūryba

Keramikos mokytojas A. Augutis, paklaustas kuo ypatingas darbas su suaugusiais, atsako, jog pedagogas, dirbdamas su suaugusiais, turi mažiau kištis į temų ir kūrybinių sumanymų sferą, o daugiau būti lipdymo iš molio, puodžiaus amato, keramikos technologijų, medžiagų ir įrankių naudojimo patarėju ir mokytoju.

„Labai noriu išmokyti lietuviškai keramikos tradicijai būdingų savybių: formos ir spalvos santūrumo, dirbinių funkcionalumo ir dekoratyvumo. Pradėję nuo mažų keramikos darbelių, kurie naudojami buityje, per metus mokiniai įsidrąsino ir nulipdė didelių, sudėtingos formos keramikos kūrinių“, – tikino mokytojas, per praėjusius metus pastebėjęs ryškų savo mokinių progresą.

Pasak pašnekovo, daugelis keramikos grupės lankytojų jam sakė, kad lipdydami iš molio jie
„atsijungia“ nuo kasdienybės ir patiria kažką panašaus į meditaciją: laikas tarsi sustoja, gyvenimiškos problemos nutolsta. Anot A. Augučio, tai viena priežasčių, kodėl suaugusieji renkasi laisvalaikį skirti kažką kuriant.

Ir laisvė žmogui

Tapybos mokytoja Aušra atvira – dirbti su suaugusiais yra didelis malonumas: „Kuriant atsipalaiduojama, dažniau akcentuojamas pats kūrybos procesas, o ne rezultatas. Kartais iš naujo vėl mokomasi atrasti kūrybinę drąsą, laisvumą, patenkinti žingeidumą. Kūrybiniai užsiėmimai padeda nors trumpam palikti kasdienybę už durų, puiki priemonė pabūti su savimi ir kartu smagioje bendraminčių kompanijoje, todėl labai džiaugiuosi, kad jau antrus metus gyvuoja piešimo užsiėmimai suaugusiems ir dalyvių grupė vis gausėja“.

A. Augutis prakalbo dramaturgo žodžiais: „Kūryba – tai laikas, kai sau gali parodyti, kas slypi giliai tavyje. Prisimenu dramaturgo Bertoldo Brechto žodžius: „Visi yra menininkai, tik ne visi apie tai žino“. Nors ne visas idėjas mums pasiseka įgyvendinti, nes molis, kaip ir kiekviena medžiaga, kūrėjui priešinasi: džiūsta, skilinėja, įtrūksta arba neišlaiko formos, mane džiugina žmonių entuziazmas, noras gilintis ir darbštumas. Visa tai labai reikalinga norint pažinti keramikos paslaptis“.

O I. Vagonė papildė kolegą kviesdama kitąmet vėl sugrįžti ar prisijungti naujus meno mylėtojus. Kol kas, anot vadovės, apie įvairesnę pasiūlą JC bendruomenė negalvoja: „Nuo rugsėjo tęsime keramikos ir dailės-tapybos užsiėmimus. Bandome atliepti lankančių poreikius, o jie. kol kas, tokie. Tačiau ką gali žinoti, gal po metų kažką sugalvosime naujo“.