Rokiškio Senamiesčio progimnazijoje – respublikinė konferencija (2)

Beveik šimtas Lietuvos mokytojų susirinko į Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro ir Rokiškio Senamiesčio progimnazijos organizuotą respublikinę konferenciją „Mokymo(si) rezultatų panaudojimas siekiant ugdymo kokybės“, kuri vyko nuotoliniu būdu Zoom platformoje. Konferenciją moderavusi Rokiškio švietimo centro metodininkė Dalia Valskienė pristatė esminę šio renginio idėją –  suorganizuoti diskusiją aktualiu Lietuvos mokyklose klausimu, įtraukiant ne tik savo rajono, bet ir  šalies mokytojus, ir pasidalinti patirtimi, kaip panaudojant mokymo(si) rezultatus galima pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų.

Sveikindama konferencijos dalyvius Rokiškio Senamiesčio progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė atkreipė dėmesį, kad progimnazijoje ugdymo kokybė suprantama kaip kiekvieno mokinio  įgalinimas atskleisti  savus polinkius ir išmokyti mąstyti. Direktorės pavaduotoja ugdymui Bernadeta Tubelienė pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip progimnazijoje sudaromos sąlygos individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą(si), kaip veikia mokinius motyvuojanti pasiekimų vertinimo sistema, kokių esminių mokinių ugdymosi pažangos pokyčių stebima mokyklos bendruomenei įsijungus į tradicinį ugdymo procesą šiuolaikišku keičiančius projektus.

Projektinį mokymą – vieną aktyviausių užsienio kalbų mokymo(si) metodų pristačiusi rusų kalbos mokytoja Valerija Misiūnienė sakė, jog šiandien kalbos mokymasis yra suprantamas kaip besimokančiųjų veikimas kartu, kolektyvinių žinių ir bendro rezultato kūrimas. Mokytoja teigė pastebėjusi, kaip taikant šį metodą per pakankamai trumpą laiką mokiniai  patobulino bendradarbiavimo, kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimus. Projektinis mokymas paspartino užsienio kalbos kaip aplinkos dalies suvokimo procesą, padrąsino mokinius nebijoti komunikuoti.

Daiva Malcienė, Rokiškio Senamiesčio progimnazijos anglų k. mokytoja, Erazmus+ projekto dalyvė, pristatydama projekto „Anglų kalbos dėstymo motyvuojantys metodai ir pasiruošimas integruotam kalbos ir turinio dėstymui“ patirtį, įgytą Ispanijoje, akcentavo, jog užsienio kalbos šioje šalyje mokomasi panašiai kaip ir gimtosios – klausantis, žaidžiant simuliacinius žaidimus, atliekant įvairius kalbinius veiksmus. Mokytoja papasakojo apie keletą dalykus integruojančių pamokų modelių, sėkmingai naudojamų Ispanijos Puerta del Andevalo mokykloje. Ispanai pamokose sėkmingai taiko „stotelių‘‘ metodą, kuris skatina mokinius atidžiai perskaityti užduotis, sutelktai veikti ir laikytis mokymosi taisyklių. Taip mokantis lavinamas kritinis mąstymas, mokiniai įgalinami atpažinti, analizuoti ir apibendrinti savo veiksmus, reflektuoti įspūdžius. Anot pranešėjos, savaime suprantama, kad tokiose pamokose mokiniai apmąsto savo mokymąsi, kas įgalina suprasti, ko dar trūksta, kad būtų pasiekti planuojami ugdymo(si) rezultatai.

Beveik visi Rokiškio Senamiesčio progimnazijos mokytojai renginyje dalinosi įžvalgomis ir praktika, įgyta projekte „Skaitymo strategijų taikymas pamokose ugdant mokinių kritinio-loginio mąstymo gebėjimus‘‘. Įsijungusi į šį projektą, progimnazijos bendruomenė vienerius mokslo metus  sutelktai padėjo šeštokams įveikti vieną kliūtį kelyje į sėkmingesnį ugdymą(si) – mokė teksto skaitymo strategijų, kad jas taikydami mokiniai ugdytųsi  kritinį-loginį mąstymą. Kas du mėnesius paeiliui taikydami vis sudėtingesnes teksto skaitymo ir suvokimo užduotis bei stiprindami bazinius ir konkrečios disciplinos tekstų skaitymo įgūdžius, pedagogai stebėjo mokinių ugdymosi rezultatų dinamiką. Mokslo metų pabaigoje išryškėjo, kad daugiau kaip trečdalis mokinių pagerino savo skaitymo ir teksto suvokimo rezultatą, mokiniai išmoko greitai surasti reikalingą informaciją įvairiuose šaltiniuose ir ją suprasti, ,,prijaukino‘‘ ir negrožinius tekstus. Pranešėjai akcentavo, kad ypač pasiteisino atidaus, analitinio skaitymo užduotys,  įtraukiančios veiklos, susietos su mokinių aplinka, jų gyvenimo patirtimi. Taigi darytina išvada, kad nuosekliai mokant teksto skaitymo ir suvokimo strategijų galima pasiekti geresnių visų dalykų ugdymosi rezultatų.

Kaip skaitymas veikia raštingumą ir ar skaitantis mokinys – raštingesnis mokinys, svarstė Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefienė. Atkreipdama dėmesį, kad raštingumo sąvoka apima ne vien lietuvių kalbos gramatikos išmanymą, bet ir bendrakultūrinius dalykus, mokytoja ragino kurti tikrovišką, aktualią, patrauklią ir motyvuojančią ugdymosi terpę: keliauti į muziejų, parodyti mokiniams gimtosios vietos kultūrines erdves ir pan. Įdomias pamokas mokiniai geriau įsimena, ugdomos jų kultūrinė, pažinimo kompetencijos, kurios būtinos, kad galėtų formuotis įgūdžiai, o žinios nebūtų sausos.

Kauno Simono Daukanto progimnazijos matematikos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Daukšytė-Koncevičienė pasidalino patirtimi, kaip pritaikyti dalykų ugdymo turinį individualiems mokinių poreikiams ir galimybėms, kad sumažėtų įtampa tarp mokinio  gebėjimų ir mokymosi iššūkių. Pranešėja pasakojo apie personalizuotą ugdymą, kurio esmė tokia:  mokinys dalyvauja ne tik mokymo procese, bet ir prisideda prie mokymo(si) kūrimo, nes jo individualūs asmenybės bruožai ir poreikiai lemia mokymosi stilių.

Apibendrindami konferenciją jos dalyviai sutiko, kad šis renginys suteikė galimybę giliau pažvelgti į aktualią temą ir įkvėpė inicijuoti pokyčius, siekiant ugdymo kokybės.

Žėrutė Semaškienė,

Rokiškio Senamiesčio progimnazijos mokytojų metodinės tarybos pirmininkė