Rokiškio švietimo šuolis aukštyn verčia pasitempti (0)

Gegužę vėl pasirodė žurnalas „Reitingai“, kurio tradiciškai smalsiai laukia ir švietimo bendruomenės, ir vaikus auginantys tėvai. Nors dalis švietimiečių leidinio statistiką vertina skeptiškai, kaip neva pilnai neatspindinčią realybės, tačiau vis tiek atidžiai išanalizuoja savo rezultatus, pasilygindami su kitomis savivaldybėmis. Šiemet rokiškėnai tikrai turi kuo pasidžiaugti, nes Rokiškio rajono savivaldybė pakilo į 20 poziciją, tarp 60 savivaldybių.

Tiksliai ir išsamiai

Žurnale „Reitingai“ rašoma, kad pastaruosius trejus metus didžiausią šuolį aukštyn padarė Birštono savivaldybė, Rokiškio, Varėnos, Biržų ir Jurbarko rajonų, iš dalies ir Anykščių rajono savivaldybės.

Galima pasidžiaugti, kad 2022 metais Rokiškio rajono savivaldybė tarp 60 šalies savivaldybių užėmė 20 vietą. 2021-aisiais rokiškėnai buvo 40, o 2019 m. – 42.

„Valstybinių brandos egzaminų rezultatai – ir ne vieno, o visų dalykų – yra tikrai patikimas rodiklis: jie labai tiksliai ir išsamiai parodo akademinį lygį ir parengimo kokybę. Būtent pagal juos ir buvo sudarytas naujausias Lietuvos savivaldybių reitingas (vertinti 2021 m. egzaminų rezultatai)“, rašoma žurnale „Reitingai“.

Pozicijos sąraše

2022 metų Lietuvos gimnazijų reitinge tarp 357 šalies gimnazijų aukščiausią vietą užima Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija, atsidūrusi 57 vietoje iš 115 pozicijos, kurioje buvo 2021-aisiais. Pandėlio gimnazija reitinge yra 65, buvo 171 (2021 m.), atitinkamai Kamajų A. Strazdo – 156 (buvo 266).

Šiemet žemyn – į 219 vietą smuktelėjo Juodupės gimnazija (buvo 147) ir Obelių – iš 75 (2021 m.) atsidūrusi 320 pozicijoje 2022 m.

Aukštoji ar profesinė?

Vertinant tolimesnę baigusių gimnaziją ir įstojusių į universitetus, kolegijas, profesines mokyklas ar dirbančių statistiką, 2022-2021 m. daugiausiai įstojusių į universitetus ir kolegijas buvo tarp Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos absolventų. Šią gimnaziją baigė 117 abiturientų, gavusių brandos atestatus, iš jų aukštąjį mokslą pasirinko 61, 5 proc. Juodupės gimnazijoje iš 19 abiturientų – arti 53 proc., Kamajų A. Strazdo – iš 22 –  apie 41 proc., Pandėlio – iš 22 – apie 36 proc. Obelių – iš 12 – 25 proc.

Kaip rodo statistika, daugiau kaip 33 proc. Obelių gimnazijos abiturientų pasirinko mokslą profesinėse mokyklose. Tai didžiausias rodiklis rajone.

Daugiausiai baigusių gimnaziją ir dirbančių samdomą darbą arba dirbančių savarankiškai – virš 26 proc. yra Juodupės gimnazijoje. Tuo tarpu didžiausia dalis rajone – daugiau kaip 27 proc., Kamajų A. Strazdo gimnazijos absolventų nei studijuoja, nei dirba Lietuvoje.   

Įspūdingas spurtas

„Reitingai“ pagal mokinių akademinius pasiekimus sudarė atskirą profesinių mokyklų reitingą. Čia tarp 52 Lietuvos profesinio mokymo įstaigų 2022-aiais Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla užima 7 vietą. Ši įstaiga padarė įspūdingą spurtą, kai iš 50 vietos 2021 m. ir 54 – 2020 m. šiemet šovė į pirmąjį dešimtuką.

Kodėl „pašokom“?

„Rokiškio Sirena“ pasiteiravo Aurimo Laužadžio, Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, kokia yra jo nuomonė apie šalies ugdymo įstaigų reitingavimą.

– Kaip vertinate Rokiškio švietimo sistemos pasiekimus per praėjusius metus?

– „Reitingų“ žurnale pateikiama statistika formuoja žmonių nuomonę apie švietimo sistemos sėkmingumą savivaldybėse ir reklamuoja aukštas vietas užimančias savivaldybes. Mano požiūris į savivaldybių užimamas vietas, kaip į žaidimą skaičiukais, ir šuolio per 20 vietų aš niekaip nevertinu, nes švietime per vienus metus vargu ar įmanoma tokį šuolį padaryti.

Žurnale „Reitingai“ vietos tarp savivaldybių yra paskirstomos tik pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir statistika pateikiama nuo laikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus skaičiaus. Koks pagrindinis rodiklis nulėmė, kad mes taip „pašokom“? – sumažėjusi mokinių pasirinkusių valstybinius brandos egzaminus dalis. Tai reiškia, kad šiais metais didesnė blogiau besimokančių mokinių dalis į statistiką nepakliuvo. Panagrinėjus, galima pamatyti, kad labiausiai sumažėjusi pasirinkusių lietuvių kalbos valstybino egzamino dalis, todėl pagal jį mes 6 vietoje, o daugiausia žiūrint pagal ankstesnius metus atėjo laikyti matematikos valstybinio brandos egzamino, todėl pagal jį mes 50 vietoje. Jei šiuos egzaminus būtų pasirinkę tik 50 procentų mokinių, mes tikriausiai būtume pirmi.

Kalbuosi su mokyklų vadovais ir labai prašau, kad savivaldybės mokyklose nebūtų mokinių, kuriems būtų užkertamas kelias pasirinkti dalyko valstybinį brandos egzaminą, kad ir dėl šios priežasties atsidurtume reitingo žurnalo pačiame gale. Labai noriu, kad nei vienas buvęs mokinys negalėtų pasakyti – neįstojau į norimą studijų programą, nes neleido laikyti kokio tai dalyko egzamino.

Kitas dalykas labai įtakojantis bendrus savivaldybės rezultatus yra mokinių socialinis-ekonominis kontekstas, paskaičiuota, kad jis nulemia iki 30 procentų akademinio rezultato. Vienas iš jo rodiklių, ką galime pamatuoti švietimo sistemoje, yra mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, dalis. Pagal šį rodiklį mes esame pirmame dešimtuke ir mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą dalis, yra kelis kartus didesnė nei miestų savivaldybių. Todėl bendroje lentelėje lyginti miesto ir kaimiškas savivaldybes, manau, neteisinga.

Tačiau čia mano nuomonė tik apie šią lentelę, taip norėčiau pagirti, kad žurnale „Reitingai“ didžioji dalis pateikiamos informacijos yra skatinanti dirbti geriau ir yra naudinga švietimiečiams.

– Vis tik kas, jūsų nuomone, labiausiai prisidėjo prie aukštų rokiškėnų rezultatų?

– Aš tikiu, kad iš tikrųjų mokyklose mokymo kokybė kyla, labai džiaugiuosi, kad visose savivaldybės mokyklose yra stebima kiekvieno mokinio individuali pažanga ir keliami tikslai kiekvienam mokiniui pagal jo gebėjimus. Tai yra sunkesnis daugiau laiko reikalaujantis procesas mokytojui, tačiau jis duoda geresnius  akademinius rezultatus. Dar džiugina išaugusios mokytojų kompetencijos mokyti šiuolaikinėmis technologijomis.

– Kokias problemas matote rajono švietime, kurias reikėtų taisyti, gerinti?

– Visame švietimo organizavime yra labai daug sričių ir veiklų. Kiekvienoje iš jų visada yra galimybė daryti geriau nei yra dabar, vienose srityse vieniems sekasi geriau kitiems blogiau. Išskirčiau tris didžiausias problemas: labai maža jaunų mokytojų mokyklose dalis, o jų mokiniai labai laukia; mokinių skaičius miestelių gimnazijose artėja prie ribos, kai gali būti joms nebeleidžiama vykdyti vidurinio ugdymo programos ir mokinių pavėžėjimo atstumai gali būti per daug dideli, mūsų savivaldybės teritorija antra pagal dydį Lietuvoje; reikalinga vidaus patalpų renovacija Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinyje ir Rokiškio J. Tūbelio progimnazijos.