Tarp geriausių šalies gimnazijų – Rokiškio švietimo įstaigos (0)
Žurnalas „Reitingai“ neseniai pristatė naujausius mokyklų ir aukštųjų mokymo įstaigų reitingus. Šalia pagrindinius laurus skinančių didžiųjų miestų gimnazijų rikiuojasi miestelių mokyklos. Rokiškio gimnazijų vadovai tvirtina, kad gerus rezultatus lemia ne tik materialinė bazė.
Atkaklumas ir motyvacija
Rokiškio rajono Pandėlio gimnazija atidūrė tarp 50 šalies mokyklų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbos. Dviejų šios įstaigos mokinių valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas buvo įvertintas šimtuku. Užpernai Pandėlio gimnazija taip pat išsiskyrė gerais rezultatais tarp kitų rajono švietimo įstaigų. Pasak gimnazijos direktorės Jūratės Kavoliūnienės, didžiausias indėlis siekiant rezultatų – mokytojos atkaklumas ir mokinių motyvacija.
„Lietuvių kalbos mokytoja Virginija Danienė yra labai profesionali, atkakli, dirba kryptingai, neskaičiuodama laiko. Mergaitės šimtukininkės irgi buvo motyvuotos, žinančios, ko nori. Pernykštė klasė nebuvo labai stipri, bet mokytoja sugebėjo juos taip organizuoti, motyvuoti, kad pasiektų tokį rezultatą“, – sakė gimnazijos direktorė.
Pasak J. Kavoliūnienės, kad nežiūrint pasiekimų, po pandemijos ir nuotolinio mokymo liko spragų, labai pasijuto, kad vaikų mokymosi įgūdžiai susilpnėję, juos reikia atstatinėti.
„Net technologijų mokytojas pastebėjo, kad per pusantrų metų, nestovėję prie staklių, vaikai užmiršo, kaip reikia dirbti technologinius darbus, tenka iš naujo išmokti mokytis“, – teigė pašnekovė.
Lemia ne materialinė bazė
Rokiškio rajono Obelių gimnazijos mokiniai pasiekimais gali didžiuoti net keliose srityse. Gimnazija dalijasi 36–39 vieta su kitomis šalies švietimo įstaigomis, geriausiai išmokančiomis informacinių technologijų, Obeliuose taip pat rengiami stiprūs fizikai.
Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė įsitikinusi, kad mokinių pasiekimai priklauso ne nuo įstaigos materialinės bazės, lemiamą įtaką daro mokytojų dėmesys, pagalba ir motyvacija.
„Prisiminkime laikus, kai mokytojai patys krosnis kūrendavo ir išugdydavo garsius mokslininkus, akademikus. Mokslo pasiekimus lemia sprendimai, nuolatinis individualios pažangos stebėjimas, bendradarbiavimas su tėvais, mokinių karjeros ugdymas, motyvacijos skatinimas, administracijos lankstumas. Besimokydami mažose grupės vaikai gauna daugiau dėmesio, pagalbos, konsultacijų“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Mokosi žaidimo forma
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija 50–51 vieta dalinasi su palangiškiais, kaip įstaigos, geriausiai išmokančios chemijos. Rokiškėnai taip pat atsidūrė labiausiai verslumą 9–12 klasių grupėje skatinančių gimnazijų sąraše. Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui J. Juodinytė antrina ankstesnėms pašnekovėms, kad jokių slaptų metodų nėra – rezultatai priklauso nuo užsidegančių, savo dalyką patraukliai mokančių išdėstyti mokytojų. Gimnazijoje mokiniai noriai renkasi technologijų, ekonomikos užsiėmimus, verslumo mokoma ir žaidimo forma.
„Rengiame muges, kuriose mokiniai tuo pačiu išmoksta skaičiuoti savo pajamas, pvz., kaip investavus 5 eurus, galima gauti kuo didesnį pelną. Yra verslumo, finansinio raštingumo ugdymo gairės, dalyvaudami projektuose ir per pamokas atkreipiame į šiuos dalykus daugiau dėmesio.
Turime dvi stiprias chemijos mokytojas, kurios savo dalyką išdėsto patraukliai, sudomina daugiau mokinių. Tie mokiniai, kurie renkasi chemijos egzaminą, daro tai siekdami konkrečių tikslų, todėl rezultatai geri. Turime dvi gamtos mokslų laboratorijas, baigiama įrengti fizikos laboratorija – šiems mokslams skiriama pakankamai daug dėmesio“, – sakė gimnazijos direktorės pavaduotoja.
Verslas – tik priemonė
Pasak J. Juodinytės, gimnazijos bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis, rajono verslininkais taip pat atveria vaikams daugiau galimybių. Inžinerijos klasę lankantys vaikai važinėja į Vilnių, Kauną, klausosi aukštųjų mokyklų lektorių paskaitų.
Pašnekovės teigimu, verslumo ugdymas svarbus, tačiau humanitariniai mokslai neturėtų likti nuošaly. „Vaikai jau namuose turi išmokti tai, kad ne viską gali gauti, kiek pinigų beturėtų. Mokykla – tik antras laiptelis, kur mokiniai semiasi žinių. Finansinio raštingumo ugdymas reikalingas, tačiau kai jis tampa pagrindiniu dalyku, žmogaus dvasingumas pasidaro nesvarbus. Tai mano asmeninė nuomonė – verslą matau kaip priemonę, tačiau neturi būti užmirštas dvasingumas, humanitariniai dalykai. Kuo taptų žmogus be dvasios ir tikėjimo?“, – kalbėjo J. Juodinytė.