Turtingiausiai Rokiškio šeimai – žydams Zametams - priklausęs namas istorijos vingiuose savo paskirtį keitė (foto) (0)

Kone vienas labiausiai akį traukiančių namų Rokiškio Senamiestyje – vadinamasis „namas su bokšteliais“. Tai - gana unikalus statinys. Ši miesto puošmena pažymėta Nepriklausomybės aikštėje 10 numeriu. Miesto svečiams, o galbūt ir daliai rokiškėnų, gali būti įdomi šio pastato istorija. Apie ją pasiteiravome Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojo, istoriko Giedriaus Kujelio. Jis pateikė istorinius duomenis bei senovines šio pastato fotografijas.

Kada buvo pastatytas, nustatyti nepavyko

Kaip papasakojo G. Kujelis, tikslių duomenų apie tuo metu modernaus namo statybas nėra. Toks architektūros ir dailės stilius vadintas art nouveau, jugendas ir buvo paplitęs XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mene. Tokio stiliaus namuose akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, asimetrinė kompozicija. 1921 m. Rokiškio miesto plane toje vietoje pažymėtame sklype, kuris priklausė žydui Besseliui Zametui (beje, zamet jidiš kalba reiškia žemaitis), yra pažymėtas medinis pastatas. Dabartinis yra mūrinis ir tai ne tas pats pastatas. Zameto namo tuo metu dar nebuvo. Manoma, kad jis iškilo dar iki didžiojo statybų vajaus Rokiškyje 1928 metais.

Vienoje iš muziejuje saugomų fotografijų yra užfiksuota tuometinė viešoji aikštė, o jos rytiniame dešiniajame kampe banko pastato dar nematyti. Jis buvo pastatytas 1928 m. Rokiškio krašto muziejuje yra saugomas stiklinis foto negatyvas, kuriame yra užfiksuotos šio pastato statybos, tačiau, deja, nėra pažymėtos jokios datos, tad ji taip ir liko nežinoma.

Ir didelės įmonės „Litmetal“ savininkai“, ir burmistras – iš Zametų šeimos

Namas su bokšteliais priklausė turtingiausiai rokiškėnų žydų šeimai Zametams. Broliai Chonė ir Besselis Zametai Rokiškyje buvo įkūrę metalo apdirbimo ir žemės ūkio technikos gamyklą „Litmetal“ (dabar ten - Laisvės g. 19). Sovietmečiu šį įmonė buvo nacionalizuota ir pervadinta į „Plūgą“, o vėliau reorganizuota į „Rokiškio mašinų gamyklą“. Įdomus faktas, kad 1921 m. Izraelis Zametas (manoma, kad  Basselio ir Chonės tėvas), už grubius pažeidimus, nušalinus tuometinį burmistrą Igną Tamošiūną, laikinai ėjo Rokiškio miesto burmistro pareigas.

Veikė parduotuvės, knygynas, įmonių kontoros ir buvo nuomojami butai su patogumais

Šio pastato pirmajame aukšte veikė įvairios parduotuves, „Litmetalo“ kontora, „Singer“ atstovybė, „Švyturio“ knygynas. Antrame aukšte gyveno šeimininkai, o trečiajame buvo nuomojami butai. Samuelis Meleras savo atsiminimuose rašo, kad jo šeima 1939 m. persikėlė į naują butą turbūt vieninteliame Rokiškyje triaukščiame name. Tuo metu namas priklausė Zametų iš Šneerų šeimoms. Tuo metu name jau buvo vandentiekis ir kanalizacija.

Sovietmečiu pastato prireikė saugumo struktūroms, kad galėtų kaltinti kovotojus už laisvę

XX amžiaus antroje pusėje pastatas buvo kapitaliai remontuojamas, pritaikytas administracinei paskirčiai. Tuomet buvo panaikintos pirmo aukšto parduotuvės, užmūryta dalis angų. Buvo pakeista visų aukštų plano struktūra, perplanuotos patalpos. Sovietmečiu čia buvo įsikūrusios saugumo struktūros. Šiame pastate 1944 – 1953  m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę.

Pastatas priklauso privačiam asmeniui, kuris turi idėją restauruoti namą, bet...

Atgavus Nepriklausomybę, čia veikė įvairios įstaigos, buvo įsikūrusios partijų, Šaulių būstinės, vėliau perkeltas miesto archyvas. Šiuo metu pastatas priklauso privačiam asmeniui. Buvo kalbama, kad namo savininkai planuoja pastatą restauruoti ir atkurti Nepriklausomybės aikštės fasado XX a. pradžios istorizmo laikotarpio penkių parduotuvių durų ir vitrinų angas su langinėmis ir durinėmis pirmame aukšte, restauruoti pirmo aukšto skelto akmens mūro bei antro aukšto raudonų plytų mūro paviršius, atkurti pastato vidaus išplanavimo struktūrą, tačiau iki šiol darbų pradžios nematyti.

Parengta pagal Rokiškio krašto muziejaus informaciją