Tyla iššaukė kovą: gimnazijos bendruomenės „žaizdas“ užgydyti bus sunku (0)

Vis garsesnė diskusija dėl Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos. Pasisakyti, nebetylėti, išreikšti nuomonę pareigą jaučia ne tik dabartinė bendruomenė, bet ir buvę moksleiviai ar „nešališkais-neutraliais“ save pristatantys asmenys. Tačiau iki kvos 31 d. likus mažiau nei savaitei, kai Rokiškio rajono taryba jau viešai, nebe tyliai, svarstys šį klausimą, nešališkų ir neutralių beveik nebeliko, nes visus vienaip ar kitaip kilusi diskusija įtraukė. Deja, po šio „sukilimo“ dar labiau ryškėja faktas, kad tai itin kenkia ir priešina vieną vienetą – Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bendruomenę – kuri, jau daugiau nei dešimtmetį (nuo 2012 m.) yra viena. Ir kuri, nepaisant viso dūzgimo, ir toliau liks viena.

Geras ar blogas sprendimas buvo gimnazistų perkėlimo į vieną pastatą klausimą ilgą laiką svarstyti tylomis – dabar jau nebeaišku. Nes tylus pokalbis užaugo į didžiulį ūžesį.

Paaiškėjo „netyčia“

Diskusija dėl J. Tumo-Vaižganto gimnazijos bendruomenės sujungimo – perkėlimo iš dviejų pastatų į vieną – pasak tiek mokyklos vadovų, tiek rajono valdžios atstovų, prasidėjo dar praėjusiais metais ir buvo inicijuota pačios gimnazijos kolektyvo. Tačiau į viešumą, ir plačiai, ši žinia iškilo vasario 18 d. kandidatų į Rokiškio rajono merus debatuose: kai mokinių atstovė tiesiogiai uždavė klausimą: „Už kurio padalinio – šimtamečio Senųjų rūmų ar naujo „Romuvos“ – palikimą pasisakytų kandidatai?“.

Visuomenėje netruko įsibėgėti diskusija, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji panašėja į žodinį karą ir kartais jau sunku suprasti, ar diskutuojama apie fizinį gimnazistų sutalpinimą „Romuvos“ padalinyje, ar apie J. Tumo-Vaižganto gimnazijos vardo išlaikymą, ar, tiesiog, „atsišaudoma“ dėl ne taip pasakytų oponentų (kartais ir draugų) žodžių.

Diskutuoja aršiai

Toks visuomenės aktyvumas leidžia manyti, kad klausimas sprendžiamas turėjo būti ne patyliukais.

Paklaustas, kodėl žinia apie tokį struktūrinį pakeitimą buvo sprendžiama siaurame rate, perrinktasis meras atsakė, jog šis klausimas buvo aptariamas su tais, kuriuos palies tiesiogiai – gimnazijos bendruomene: mokytojais, tėvų komitetu, mokinių taryba. „Mes kalbame dabar ne apie gimnazijos vardą. Šio klausimo mes nekvestionuojame. Mes kalbame apie bendruomenės buvimą vienoje vietoje. Viename pastate. Apie sąlygų gerinimą ne tik mokytojams, kuriems nebereikės blaškytis po pastatus, bet ir apie mokinius, kurie galės po pamokos mokytojo dar kažko paklausti, pasiaiškinti. Nes dabar vyksta taip, kad mokytojas, tiesiog, pasako: „Aš neturiu laiko – kita pamoka man kitame padalinyje“. Gerai, jei yra daugiau laiko – laisva pamoka, jie gali padiskutuoti, tačiau jei tam tėra 15-20 min. pertrauka. Galų gale, mokytojas tą laiką galės išnaudoti  poilsiui“, – kalbėjo meras.

Anot jo, svarstant miesto gimnazijos komplektavimą viename pastate buvo atsižvelgta ir į tai, jog Rokiškio rajone uždarinėjamos mokyklos ir jau vis garsiau kalbama apie Obelių bei Juodupės gimnazijų reorganizavimą. Jei Seime nebus pakeistas sprendimas, kuriuo kalbama apie mažesnių nei 21-ą moksleivį turinčių klasių likimą: kai III ar IV gimnazijos klasė turi mažiau nei 21 mokinį, gimnazistas negali mokytis pasirinktų mokomųjų dalykų norimu lygiu, nes ugdymo valandų skaičius yra apie 20 proc. mažesnis, nei klasėje, kurioje mokosi daugiau nei 21 mokinys, minėtose gimnazijose nebebus komplektuojamos 11 ir 12 klasės.

Meras patikino, jog viskas yra paskaičiuota – tokiu atveju moksleiviai „bazuosis“ mieste.

„Jei taip nutiks, nors aš tikiu, kad sprendimas Seime bus atšauktas ar pakeistas, moksleiviai nesunkiai tilptų „Romuvos“ padalinyje. Pastatas pritaikytas daugiau nei tūkstančiui - 1 028, moksleivių, tuo tarpu Senieji rūmai talpina apie 700“, –  kalbėjo R. Godeliauskas.

Šiandien J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje iš viso mokosi 516 mokinių: Senuosiuose rūmuose – 151, „Romuvos“ padalinyje – 365.

Ieškojo skirtumų

Praėjusią savaitę vykusiame rajono Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje J. Tumo-Vaižganto gimnazijos direktorės Rasos Pranckūnienės komiteto nariai dar kartą paprašė išsamiau paaiškinti, kodėl gimnazijos perkėlimui renkasi Taikos g. 17 esantį „Romuvos“ padalinį, o ne istoriškai reikšmingą pastatą M. Riomerio g. 1.

Direktorė vardijo padalinio pliusus: didesnės aktų salė, valgykla, sporto salė; pilnai įrengta darbo su elektra laboratorija „Bella“, kurios kaina apie 40 tūkst. ir kurios perkėlimas – faktiškai neįmanomas. Nors kabinetų skaičius abiejuose pastatuose – lygus (40/41), tačiau skaičiuojant plotu – didesni esančių „Romuvos“ padalinyje.

Taip pat buvo prašoma atsižvelgti į gimnazijos padalinius lankančių mokinių srautas: didžioji koncentracija moksleivių yra mikrorajone, todėl, anot vadovės, netikslinga būtų dvigubai didesnį moksleivių skaičių siųsti per visą miestą į Senuosius rūmus.

Pasigedo komunikacijos

J. Tumo-Vaižganto Senųjų rūmų mokinių prezidentas Pijus Raugalė neneigė, jog sprendimas gimnazistus „sukelti“ į vieną pastatą yra logiškas, tačiau apgailestavo, kad sprendžiant tokį svarbų klausimą diskusijų ir tiesaus, atviro bei savalaikio komunikavimo buvo mažai. Tiek gimnazijos bendruomenės viduje, tiek su rajono valdžios atstovais – viskas jau nuspręsta, jo manymu, valdžios.

„Nežinau kas ir kur diskutavo, su kuo kalbėjo... Mes šią žinią pirmiausia išgirdome „gandų“ lygyje. Gimnazijos valdžia oficialiai mums pranešė kovo 1 d., kai susirinkimo metu pasakė: „Jums jau tikriausiai ne naujiena, girdėjote...“ Taip, buvome girdėję, nes viešai žinia „išlindo“ per kandidatų į rajono merus debatus vasario mėn. pabaigoje. Man keisčiausia, kai sako, kad bendruomenė norėjo, inicijavo, bet nebuvo jokios apklausos: nei mokinių, nei tėvų. Nediskutavo, neklausė kur, kas norėtų mokytis“, – stebėjosi pašnekovas. Jis sakė suprantantis, jog diskusijoje dėl mokinių „iškraustymo“ iš Senųjų rūmų pagrindiniu argumentu taptų žodžiai – reikia, ir tiek...

Anot moksleivio, visi puikiai supranta, kad šis jungimas ir kraustymas vyksta dėl nedidelio mokinių skaičiaus Senuosiuose rūmuose, dėl ko sunku sudaryti pilnas grupes, o mažos grupės yra finansiškai labai nenaudingos: norint mokytis, pvz., chemiją A lygiu, profiliavimui įvykus, lieka nebe pilna klasė. Dažnai, nesusidaro net pusė – yra vos keli mokiniai.

P. Raugalė prisiminė, jog su Senųjų rūmų mokinių seimo atstove kovo pradžioje nuėję į mokyklos tarybos posėdį gavo lapą, kuriame buvo surašyta nemažai „Romuvos“ padalinio privalumų, lyginant su Senųjų rūmų pastatu. Jo nuomone, daugiau privalumų surašyta buvo tikslingai: „Padavė mums tą sąrašą ir klausia – sutinkate su juo? Ar turit kuo papildyti Senųjų rūmų padalinio grafą? Taip staiga, per 10 min., ne kažką gali net apie save pasakyti, o čia – sprendžiant tokį svarbų klausimą. Papildėme, jog arti ledo arena, muzikos mokykla. Jei būtume žinoję, kad reiks ginti savo mokyklą, būtume pasiruošę labiau, atlikę namų darbus, nes paskui tikrai į galvą atėjo minčių, kad „neparašėm to ar ano“. Kai kurie „Romuvos“ privalumai tokie niekiniai atrodo, pvz.: dailės studija. Tik, kad įmantrus pavadinimas, nes sujungtos dvi patalpos, o iš esmės tai paprasta klasė. Nėra ten net šilto vandens rankoms, reikmenims plauti... Didesnė aktų salė: kas iš to, jei net šimtadienį vis tiek daro Kultūros centre. Mūsų šventės – mokykloje“.

Tačiau moksleiviai, pasak P. Raugalės, visame kame pasigedo, tiesiog, sąžiningumo ir aiškumo: „Jei jau kažką keičia, mus „kelia“ kitur, tai, tiesiog, norėtųsi aiškios, argumentuotos komunikacijos. Ir tėvų nuomonės niekas neklausė, juk tai irgi labai svarbu. Galėjo per TAMO dienyną tėvų paklausti, ir tik tada formuoti sprendimą. Deja, mano ir draugų tėvų TAMO dienyne neradom jokios apklausos, tik informaciją, kurią atsiuntė kovo 21 dieną: pasakė, kad padaliniai bus sujungti, kodėl ir kada. Ir dar, aišku, prisegė tą privalumų sąrašą“.  

Vaikinas pripažįsta, kad ši pertvarka – kelia nerimo ir daug klausimų dėl ateities – renginių, tradicijų puoselėjimo, moksleivių santykių: „Visi žino, kad santykiai tarp vieno ir kito padalinio moksleivių – ne patys šilčiausi. Ir tai vyksta ne vienerius metus. Buvo bandymų tuos santykius gerinti, bet tam tikrai reikės laiko, nes nori nenori – yra barjeras. Gal kitaip bus ateity, kai asimiliuosis J. Tūbelio ir Senamiesčio progimnazijų moksleiviai. Visi bus nauji, visi bus kiti...“

Labai laukia

Pagal parengtą gimnazijų buveinių keitimo projektą, į Senuosius rūmus nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. bus perkelta Senamiesčio progimnazija: mokiniai ir administracija. Progimnazijos direktorė Saulė Kazinavičienė neslėpė, jog šios pertvarkos labai laukia: „Sudėtinga yra dirbti per dvi vietas. Sudėtinga yra skirstyti finansus, nes turime dvi bibliotekas, dvi kompiuterių klases. Vietoj to, kad reikiamas lėšas skirtume vienam vienetui, jas mes turime išskirstyti į du padalinius. Dalinomės su J. Tumo-Vaižganto gimnazija kompiuterių klasę, jie mums geranoriškai leido. Bet darbas būtų kur kas produktyvesnis, jei visi būtume po vienu stogu“.

Šiuo metu Senamiesčio progimnazija taip pat glaudžiasi dviejuose pastatuose: 1-4 klasių moksleiviai – J. Biliūno g 2. esančiame pastate, 5-8 klasių (208 vaikai) – J. Tumo-Vaižganto gimnazijos Senuosiuose rūmuose. Įvykus pertvarkai Senuosiuose rūmuose mokytųsi apie 370 Senamiesčio progimnazijos moksleivių.

Visą straipsnį skaitykite antradienio, kovo 28 d., „Rokiškio Sirena“ numeryje.