„Pupelės“ vadovė Laura Viduolytė-Pupelienė: esame situacijos įkaitai (0)

Esu Laura, kavinės „Pupelė“ vadovė. Noriu pasisakyti, nes nebeįmanoma tylėti. Skambi frazė „Išlik žmogumi“ - deja, bet nebeveikia. Dingo žmogiškumas, orumas, tolerancija, pagarba. Be jokių skrupulų žmonės puola vieni kitus, primetinėja savo požiūrį, engia kitaip manančius, ar tuos, kurių nuomonė tiesiog nesutampa su jų.

 

Nelieka diskusijos, argumentų, tik puolimas ir segregacija (tiek šito termino kaip ir „namų ūkis“ nesu girdėjusi per visą gyvenimą, kiek per pastarąjį laikotarpį).

 

Ir būtinai kažką teigiant turime prisistatyti - „vaksi“ ar „antivaksi“ esi. Aš nežinau, kas aš šiuo požiūriu, tad patylėsiu. Iš tikrųjų, užsidėjus rėmelį fb profilyje, ar kartą pasidalinus kokia nors informacija, stebintieji patys pasidaro išvadas ir jau tada niekas nesvarbu.

 

Nei kas tu, nei ką nuveikei, nei ką mokeisi, nei ką dirbi, nei koks tu žmogus, nebeturi įtakos nei tai, kiek laiko pažįstami esame, nei tai, kad buvo supratimas ir pasitikėjimas vieni kitais, tolerancija kitokiam požiūriui ir mąstymui.

 

Visi įsitempę, įsibaiminę, pikti.

 

Aš, kaip Pupelės vadovė, jaučiu atsakomybę prieš mūsų svečius ir, žinoma, savo komandą.

 

Esame situacijos įkaitai, nėra kito pasirinkimo. Tik būti puolamais dėl ne mūsų sprendimų. Vyriausybė leido pasirinkti iš dviejų variantų iki rugsėjo 13 d. : aptarnavimas visų svečių laikantis ribojimų arba aptarnavimas su rekomenduojamais ribojimais ( nors jau dabar aišku, kad niekam tos rekomendacijos nerūpi) klientų, turinčių galimybių pasus.

 

Kadangi žiniasklaidos priemonėse girdžiu ir matau apklausas tik tų maitinimo įstaigų, kurios pasirinko aptarnauti žmones tik su „galimybėmis", noriu papasakoti mūsų - pasirinkusių neskirstyti žmonių ir aptarnauti visus, kasdienybę. Šiandien įvyko lūžis, kai jau nebegalime tylėti.

 

Aptarnaujantis personalas pasimetęs, įsitempęs, nervingas. Nes klientai, turintys GP pastoviai aiškina kaip turime dirbti, vadina įvairiais negražiais epitetais, klijuoja etiketes, kelia balsą, tujina, šaukia, vadina antivakseriais, nesideda kaukių, nesilaiko ribojimų. Liūdniausia, kad tie svečiai nepasitenkinimą reiškia garsiai, trikdydami kitų ramybę ir norą ramiai pabūti jaukioje aplinkoje.

 

Darbuotojai jaučia didžiulį spaudimą. Juk mes garsėjame kaip jaukią atmosferą kuriantys, maloniai aptarnaujantys. Kaip dirbti, kai spaudimas darosi nepakeliamas? Mūsų komandos didžioji dauguma pasiskiepyję, nesiskiepyję tie, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali. Ir tikrai nėra nė vieno paskiepyto, kuris tai padarė savo noru, dauguma išsigando mokamų testų, ribotų galimybių.

 

Deja, dauguma klientų, kurie yra pasiskiepyję, ŽINO (nes taip, jie viską ŽINO), jog jie gali būti be kaukių, gali nesilaikyti atstumų, nes jie negali sirgti, negali užsikrėsti, negali nešioti viruso. Baisiausia, kad jie jaučiasi saugūs! Nes nė velnio taip nėra. Nei jie saugūs sau, nei jie saugūs aplinkiniams. Galbūt, jeigu jiems būtų prievolė testuotis, nors ir esi pasiskiepyjęs, galima būtų valdyti situaciją. Nes tie, kurie nepasiskiepyję ar nepersirgę, testuojasi, jie stebi save, dėvi kaukes, laikosi atstumo.

 

O turintys „imunitetą" ramiai sau neatsakingai elgiasi, kaip tik nori. Neabsoliutinu, visada yra išimčių ir atsiprašau tų, jei kas įsižeidė, bet aš visada darau išvadas iš daugumos atvejų, ne iš pavienių.

 

Buitinis pavyzdys: pilnai paskiepyta draugė pajuto peršalimo simptomus, sakau, pasidaryk testą, nors tą iš prekybos centro. O ji, sako, "...ne. Kodėl turėčiau? Dėl kiekvienos slogos nematau reikalo testuotis, pasiskiepytų visi, būtų rami galva!" Ką? Rami galva? Tiesiog Covid-19 pandemija taptų pasiskiepyjusių nuo Covid-19 pandemija. Nes gi tie "antivakseriai" sėdėtų namie be galimybių.

 

Ir kodėl tuomet pavasarį nebuvo tokios priešpriešos, kai vyriausybė leido svečius priimti viduje po 2 asm., lauke iki 5 asm. kaip yra ir dabar? Ar buvo su tuom susijusių ligos protrūkių? Visi prisitaikė ir laikėsi ribojimų. Kodėl visi taip greitai susireikšmino? Visi gi esame žmonės.

 

Kita pusė, pasirinkusieji priimti tik su GP svečius lygiai taip pat yra žeminami ir puolami. Tik jau kitos pusės. Todėl ir sakau, kad nėra pasirinkimo. Nutarimą patvirtino ir paskelbė greituoju būdu, patyrėme nemalonumų ir nesklandumų dėl išankstinių rezervacijų, nes jų turime porai mėnesių į priekį. Buvo ir supykusių klientų, kad tenka atšaukti rezervaciją, nes ne visi jų svečiai turėtų GP, buvo ir geranoriškų, kurie suprato situacijos dviprasmiškumą, aišku patyrėme nuostolių, keletas klientų žadėjo net nebegrįžti pas mus...

 

Ir nemažai pasitaiko atvejų, kai ateina klientai, nepriimti į šalia esantį restoraną, nes jie pasirinko priimti tik GP turinčius. Viskas būtų normalu, bet tie klientai sako, kad buvo išvaryti. Juk tikrai taip nebuvo, svečiams tiesiog buvo paaiškinta tvarka.

 

Žodžiu, ir vienaip blogai, ir kitaip negerai. Visiems geras nebūsi...

 

Labai prašau visų mūsų buvusių, esamų ir būsimų klientų solidarumo, supratimo ir pagarbos vienas kitam. Laukiame jūsų visų. Stengiamės prisitaikyti prie sąlygų, kad tik kuo mažiau nesklandumų patirtume visi. Mes, aptarnaujantis sektorius juk irgi žmonės.

 

Na, pliusas tas, kad po tokių patirčių ir gyvenimiškų pamokų bent mes nesielgiame akiplėšiškai nuėję į kitas įstaigas. O kas būtų, jeigu visur taip?

 

PAPILDYMAS: prašau neinterpretuokite savaip ir nepritempinėkite mano nuomonės prie to, kas kažkam yra patogu.

 

Viso šio teksto esmė yra nuogąstavimas dėl dabartinės situacijos ir žmonių bendravimo. Tai ne apie skiepų naudą ar žalą, ne propaganda skiepytis ar nesiskiepyti.

 

Nepalaikau nei vienos pusės absoliučiai, nes per daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Ir jei būtume pasirinkę priimti tik su GP, tekstas labiau būtų skirtas tiems, kurie tų pasų neturi ir kurie elgtųsi lygiai taip pat priešiškai nusiteikę.

 

Šiuo metu esame tiesiog valdžios įrankis jų tikslų siekimui, nes kaip kitaip? Jau prieš šį pasirinkimą dauguma verslo įmonių buvo pareiškę, kad geriau jau dirbti su griežtais ribojimais nei skirstant žmones. Taip, galėtume išnaudoti savo viešą profilį visuomenės švietimui ir tam tikrų dalykų propagavimui, tačiau ne tam mes čia, neturime tam kompetencijos ir žinių.