Terasos gyvenimas – tarsi atspindys mūsų pačių vasaros. Čia dūzgia šeimos šventės, liejasi grilio kvapas, basos pėdos spragsi po vakariniu lietumi. Tačiau ta pati terasa kasdien susiduria su iššūkiais, kurių mes dažnai net nepastebime: saulės spinduliai lėtai naikina spalvą, lietus skverbiasi į lentų tarpus, o nešvarumai ir dulkės kaupiasi tarsi savaime. Visa tai veda link to paties rezultato – sena, pilkėjanti terasa, kuri nebekviečia pasilikti ilgiau. Būtent todėl alyva terasai yra ne pasirinkimas, o būtinybė.

Kodėl alyva, o ne kitas būdas?

Yra daugybė būdų apsaugoti medieną: lakas, dažai, impregnatoriai. Tačiau alyva terasai turi vieną esminį pranašumą – ji nesukuria plėvelės. Vietoj to, įsiskverbia į medieną ir veikia iš vidaus. Tai leidžia lentoms kvėpuoti, kartu apsaugant jas nuo skilimo, pelėsio ar ultravioletinių spindulių. Šis natūralus požiūris į priežiūrą sukuria rezultatą, kuris ne tik atrodo estetiškai, bet ir išlieka ilgai.

Vienas kiemo entuziastas pasakojo, kad pradėjo nuo dažų – terasa atrodė gražiai, bet po metų pradėjo luptis. Tada išbandė alyvą. „Skirtumas pasimatė po pirmo lietaus – vanduo tiesiog nuriedėjo, o lenta liko sausa.“ Taip ir liko ištikimas alyvai, o ne eksperimentams.

Daugiau informacijos - https://www.medzioturas.lt/

Kaip atpažinti gerą alyvą terasai?

Ne visos alyvos veikia vienodai. Kartais net skambus pavadinimas slepia trumpalaikį efektą. Renkantis alyvą verta atkreipti dėmesį ne į tai, ką rašo gamintojas, o kaip elgiasi terasa po mėnesio ar metų. Kokie požymiai išduoda gerą produktą?

• Įsiskverbia giliai, nepalikdama blizgaus, slidinančio paviršiaus
• Atspari UV spinduliams – spalva išlieka vienoda visą vasarą
• Suteikia natūralų matinį efektą, kuris pabrėžia medienos raštą
• Nepritraukia dulkių ar nešvarumų
• Atspari lietui ir nepalankioms oro sąlygoms

Tiesa, kai kurios alyvos turi ir pigmentų, kurie padeda spalvai išlikti dar ilgiau. Tamsesni atspalviai labiau apsaugo nuo saulės, o šviesesni leidžia išlaikyti natūralesnį medienos vaizdą. Čia jau skonio reikalas.

Kada ir kaip alyvuoti?

Geriausias metas alyvuoti terasą – pavasaris arba ruduo, kai temperatūra svyruoja tarp 10–25°C, o oras sausas. Alyvavimas turėtų būti ritualas, ne vargas: švari terasa, lengvas šlifavimas, ir tuomet – viena ar dvi alyvos sluoksniai. Užtenka šepetėlio, poros valandų laiko ir noro sugrąžinti lentoms gyvybę.

Vienas skaitytojas pasakojo, kad alyvuodamas terasa kasmet jaučiasi tarsi pasiruošęs naujam sezonui. „Tai kaip keisti padangas – žinai, kad viskas bus saugu, švaru ir patikima.“

Alyva terasai – ilgam, jei pasirenkama išmintingai

Ne kiekviena alyva sukurta atlaikyti permainingus orus ar sunkesnes sąlygas. Todėl svarbu rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, ar ji skirta būtent terasoms. Vidaus alyvos, net ir natūralios, tiesiog neišgyvens lauke. O blogiausias scenarijus – lentos taps lipnios, paviršius taps slidus, o spalva – dėmėta.

Todėl verta pasidomėti, kurios alyvos išlaiko testus realiomis sąlygomis. Kurios turi gerus atsiliepimus iš žmonių, kurie tikrai jas naudojo, ne tik skaitė etiketę. Kai kurios alyvos puikiai susidoroja su purvu, kai kurios – su intensyvia saulės šviesa, o kitos – su šalčiu. Bet nedaugelis atlaiko viską iš karto.

Kas nutinka, jei alyva nenaudojama?

Jeigu terasos neapsaugosi, ji po kelerių metų tiesiog sunyks. Lentose atsiras įtrūkimų, jos ims šerpetoti, o drėgmė skatins puvimą. Net ir brangiausia mediena be alyvos taps kaip popierius po žiemos. Dėl to dažnai žmonės renkasi impregnuotas ar termiškai apdorotas lentas, bet net ir jos – be apsaugos – nepadeda.

O kai terasą reikia keisti – tenka mokėti dešimtis ar šimtus eurų. Vietoj to, pakanka vos keliolikos eurų už gerą alyvą ir vienos ramios dienos.

Alyva terasai veikia, jei darai tai tinkamai

Alyva terasai nėra tik kosmetika. Ji – tai ilgaamžiškumo garantija, kuri padeda mėgautis savo kiemu be rūpesčių. Jei nori, kad terasa ne tik gražiai atrodytų, bet ir ilgai tarnautų – rinkis alyvą, kuri ištveria daugiau nei pirmą lietų. Tada ir terasos lentos, ir tavo nuotaika išliks sausi – net po stiprios liūties.

Užs. nr. 3216.