Apie gydančiųjų pieno galių įkvėptas naujoves ir Lodi pražydusius rokiškietiškus bijūnus (1)

Profesorius Angelo Frosio – visame pasaulyje žinomas sūrių kūrėjas, poetas, rašytojas. Jis atvirai kalba apie gydančiąsias pieno ir jo produktų galias, apie unikalią ląstelių atmintį, apie tai, kokią neišmatuojamą naudą žmogui duoda pienas – unikali gamtos dovana. „Sūris – pirmasis žmonijos meno kūrinys“, – sako profesorius. Savo žiniomis ir įžvalgomis jis mielai dalijosi su jaunimu: Ukmergės Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijų vienuoliktokais bei dvyliktokais bei jų chemijos ir biologijos mokytojais. Jaunimas neslėpė susižavėjimo ir unikaliu susitikimu, ir įdomiais naujais AB „Rokiškio sūris“ Ukmergės gamyklos kūriniais – nuostabiuoju pelėsiniu „Baltic blue“ ir naujuoju unikaliu „Stracchino“ sūriu.

Apie rokiškietiškuosius bijūnus ir iš kartos į kartą perduodamą išmintį

Savo susitikimą su Ukmergės moksleiviais profesorius A. Frosio pradėjo nuo pasakojimo apie gėles, kuriomis jis nuo vaikystės grožisi. Italijos kaimų, kaip ir lietuviškuosiuose, darželiuose jos džiugindavo akį ir širdį. O štai Lodi darželiuose jau dvidešimt metų pražysta lietuviški, rokiškietiški bijūnai. Jų sodinukų A. Frosio dovanojo rokiškėnė senutė. Ir jis rūpestingai saugo ir puoselėja šią dovaną, mat itališkieji bijūnai nekvepia taip svaigiai, kaip parsivežtieji iš Lietuvos…

Šiuo šiltu pasakojimu apie lietuviškus akcentus A. Frosio pradėjo pasakojimą apie išmintį, kuri perduodama iš kartos į kartą. Apie tai, kaip tūkstančius metų žmonės kaupė ir tobulino iš protėvių paveldėtas žinias, įžvalgas. Antai, A. Frosio vaikystės Italijos kaimuose, kur iki artimiausios vaistinės – dešimtys kilometrų, pati populiariausia priemonė nuo daugelio ligų buvo išrūgos. „Vaikui suskaudo pilvą – tėvai duos gabalėlį lašinių. Silpni ir trapūs kaulai – kasdien ant stalo bus bent gabalėlis sūrio. Ir vaikai imdavo stiprėti. Mūsų tėvai gal ir nesuprato mikrobiologijos paslapčių, tačiau žinodavo, kad pieno ląstelėje slypi gyvybės paslaptis“, – pasakojo profesorius.

Sūris – pirmasis meno kūrinys

Sūrininkystės guru vadinamas A. Frosio aplankė daugybę pasaulio šalių nuo Kinijos iki Afrikos. Jis savo ilgametės profesinės veiklos metu gamino kelių šimtų rūšių sūrius, ir pats sukūrė 20 sūrių gamybos technologijas, daug prisidėjo prie to, kad „Rokiškio sūrio“ produkcija taptų žinoma visame pasaulyje. Visur, kur A. Frosio benuvažiuotų, pienas buvo vertinamas kaip unikali Dievo ir gamtos dovana žmogui. „Kalbu apie pieną, kaip apie universalią tiesą“, – sakė jis. Ši tiesa suprantama ir Afrikos dykumose, kur karvė reiškia turtą ir gyvybę, ir Europoje, kurioje sūris tapo ne tik kasdienio stalo, bet ir kultūros dalyku.

Profesorius neslepia: jam skaudu ir keista matyti, kaip pastaruosius du dešimtmečius sistemingai bandoma diskredituoti pieną ir jo produktus. „Dabar pienu vadinama daug dalykų, nieko bendro su juo neturinčių: avižų, sojų, migdolų pienas“, – vardino jis. Pašnekovas įsitikinęs: pienu galima vadinti tik natūralų, žinduolių gaminamą pieną. Jis unikalus: idealiai subalansuotos visos organizmui reikalingos medžiagos, vitaminai, mikroelementai. „Jei išgertų per parą du liktrus pieno, suaugęs žmogus galėtų išgyventi“, – sakė A. Frosio.

Deja, jau gerus du dešimtmečius pienas ir jo produktai, pasak pašnekovo, yra kriminalizuojami: nuolatos skelbiami straipsniai apie neva žalingas jų vartojimo pasekmes. A. Frosio, savo gyvenimą pašventęs pieno produktams juokauja, kad yra priklausomas… nuo sūrio. Kasdien juo mėgaujasi, ir jokių blogų pasekmių nejaučia. Jis įsitikinęs: pienas ir jo produktai yra natūralūs ir žmogui labai tinkami maisto produktai. Juose sukaupta genetinė informacija siekia dešimtis milijonų metų, evoliucijos dėka išvysčiusi daugybę unikalių ir vertingų savybių, kurias profesorius įvardina kaip ląstelių atmintį. Daugelį metų eksperimentavęs su išrūgose augančiomis naudingųjų bakterijų kultūromis, profesorius pastebėjo, kad, visame pasaulyje piene ir gyvena tų pačių šeimų naudingosios bakterijos, tačiau, priklausomai nuo regiono, jos skiriasi. Todėl kiekvienoje šalyje primelžiamas pienas yra unikalus, pasižymintis tik tam regionui būdingomis ypatingomis savybėmis.

Ląstelių atmintimi vadinamos tam tikros jų savybės, kurios pieno produktams suteikia gydomųjų, organizmo atsparumą stiprinančių savybių. Profesorius sukūrė išskirtinę technologiją, leidžiančią pieno ląstelėms perduoti unikalią, milijonus metų kauptą genetinę informaciją. Gyvųjų bakterijų nesunaikina skrandžio rūgštis. Atvirkščiai, žmogaus organizmas, kurio temperatūra yra 37 laipsniai, yra palanki terpė tokioms ląstelėms. Mat ir karvės, kuri gamina pieną, kūno temperatūra yra panaši.

Pasterizuojant aukštoje  – 76 laipsnius siekiančioje – temperatūroje, daug gerųjų bakterijų yra sunaikinama. Tačiau profesorius A. Frosio naudoja technologijas, kurių dėka pienas pasterizuojamas gerokai žemesnėje, 63 laipsnio temperatūroje. Taip išnaikinami patogeniniai organizmai neprarandant gerųjų bakterijų. Todėl iš tokio pieno pagaminti produktai yra biodinaminiai, gyvi, suteikiantys didžiulę naudą organizmui. Vien tik riešuto dydžio sūrio gabalėlyje tokių ląstelių yra keliasdešimt milijonų.

Pieną įmanoma prisijaukinti

Profesoriaus oponentai atkirstų, kad yra žmonių, kurie tiesiog netoleruoja pieno produktuose esančios laktozės – pieno cukraus. Tačiau A. Frosio yra sukūręs išskirtinių sūrių, kuriuose laktozės apskritai nėra. Be to, toleranciją laktozei, anot pašnekovo, įmanoma ugdyti. Tereikia kasdien suvalgyti po nedidelį gabalėlį gero brandinto sūrio. Jis turi ką pasakyti ir tiems, kurie įsitikinę, kad riebus sūris yra ne tik kalorijų, bet ir cholesterolio „bomba“. „Esu įsitikinęs, kad jei tris mėnesius valgytumėte po 60 g brandinto sūrio, praturtinto gerosiomis bakterijomis, po trijų mėnesių jūsų kraujyje blogojo cholesterolio kiekis nepakistų, arba, greičiausiai, netgi sumažėtų“, – sakė jis. Pašnekovas prasitarė, kad jis ketina savo sukurtų sūrių pasiūlyti vienos Vilniaus ligoninės pacientams ir stebėti, kokį poveikį sveikatai jie turėtų.

Pasakodamas apie sūrių poveikį organizmui, A. Frosio pakvietė moksleivius ir mokytojus pasivaišinti naujausiais savo kūriniais, gimstančiais Ukmergės gamykloje: pelėsiniu „Baltic blue“ sūriu ir savo itin mėgiamu, daug naudingųjų savybių turinčiu stracchino tipo sūriu. Taip pat vaikams pateikė paragauti unikalaus, septynerius metus brandinto sūrio, kurį pats ragauja su didžiuliu pasimėgavimu. Jaunimas neslėpė, kad iš pradžių buvo nedrąsu ragauti tokį ypatingą sūrį, tačiau netrukus jo lėkštelė liko tuščia, o papildžius ją, moksleiviai mielai ragavo ir po antrą, ir po trečią gabalėlį. Vaikai neslėpė, kad susitikimas su profesoriumi jiems buvo labai įdomus. Ir nuo šiol į sūrį ant savojo stalo jie žiūrės visiškai kitaip.