Brangiausiai už rapsus mokėjęs supirkėjas bankrutavo palikdamas milijonines skolas (0)
Publikuota: 2018-07-01
Kategorija:
Verslas

Panevėžio apygardos teismas nusprendė skelbti bendrovei „Rokiškio aliejus“ bankrotą. Tai smūgis beveik šimtui rapsų augintojų ir keletui prekybos įmonių, kuriems aliejaus gamintojų skola siekia apie 5,5 milijono eurų.
Tačiau kova už bendrovės gyvavimą dar nesibaigia – teismo sprendimą žadama apskųsti.
Tačiau kova už bendrovės gyvavimą dar nesibaigia – teismo sprendimą žadama apskųsti.
Siekė restruktūrizavimo
Po teismo sprendimo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas DELFI tvirtino, kad nukentėjusius žemdirbius ginanti organizacija nuo pat proceso pradžios siekė bendrovės „Rokiškio aliejus“ restruktūrizavimo. „Akivaizdu, kad įmonės bankroto atveju mūsų ūkininkai bei įmonės neatgaus pinigų. Mano skaičiavimais, pardavus turtą vien „Citadele“ bankas įstengtų atgauti nebent 70 proc. savo kreditorinių reikalavimų. Be to, kreditorių yra daug, bankroto administravimas nepigiai kainuotų. Jei bus pateikta apeliacija, dėsime pastangas, kad bendrovei būtų sudaryta galimybė tęsti veiklą“, – kalbėjo jis. Pasak I. Jankausko, pastarieji dveji metai dėl nepalankių oro sąlygų, krentančių kainų bei naujų augalų apsaugos priemonių ribojimų rapsų augintojus stumia į sunkią padėtį. Todėl į bet kokius nuostolius dabar skaudžiai reaguoja ne tik smulkieji ūkininkai. „Žemdirbiai labai susikrimtę. Be to, „Rokiškio aliejinės“ uždarymas mūsų rapsų auginimo sektoriui daro nemažą žalą. Įmonė už žaliavos toną mokėdavo 10–15 eurų brangiau nei kiti supirkėjai, rapsų perdirbimas generavo subsidijas žemės ūkiui. Daug perdirbimo įmonių neturime, rinka traukiasi, supirkimo kaina krenta. Rapsų auginimas tampa vis sudėtingesnis ir ekonomiškai nepalankesnis, susiduria su dideliais sunkumais. Kita vertus, ši kultūra tam tikrais atvejais naudinga sėjomainai, alternatyvą sudėtinga bus rasti,“ – aiškino LGAA administracijos vadovas.
Įšaldė didelę sumą
Bendrovės „Rokiškio aliejus“ direktorius Remigijus Jėčius tvirtino, kad teismo sprendimą apskųs, bus kovojama dėl restruktūrizavimo. „Turime viziją ištraukti įmonę iš šios situacijos. Nuo pat pradžių tai ir darėme. Reikia laiko, kad bendrovė atsistotų ant kojų. Dabar viskas paruoša, kad galėtume dirbti. Nežinau dėl kokių motyvų siekiama mūsų bankroto, nes nukentės visi“, – DELFI teigė jis. Direktorius neatmetė galimybės, kad kažkas gali būti suinteresuotas iš rinkos patraukti vieną žaidėją. Jo nuomone, tokioje nepavydėtinoje padėtyje bendrovė atsidūrė ir dėl praeities bėdų, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iššaldė didelę įmonės pinigų sumą. „Aiškinome, kad niekur nebėgame, esame pasiruošę toliau dirbti, bet tyrimas užtruko labai ilgai. Dėl to patyrėme didžiulius nuotolius“, – tvirtino R. Jėčius. Kaip tvirtinama, vykdomas tyrimas dėl tiekėjams taikyto nulinio PVM teisėtumo tęsiasi jau dvejus metus, o iš VMI aliejaus gamybos įmonė dar neatgauna 1,35 mln. eurų. Brangiausiai už rapsus mokėjęs supirkėjas bankrutavo palikdamas milijonines skolas © Corbis Kreditorių nervai neišlaikė Bendrovės „Rokiškio aliejinė“ gamyba sustabdyta nuo sausio mėnesio. LGAA duomenimis, ji skolinga 96 ūkininkams bei įmonėms, sumos įvairios – nuo kelių tūkstančių iki 400 tūkst. eurų. Pagrindinė skolos dalis susidarė nuo pernai liepos mėnesio. Per teismą dalis žemdirbių pinigus atgavo. „2016–2017 metais bendrovės atsiskaitymai pradėjo striginėti, bet buvo susitarta dėl ilgesnio atsiskaitymo termino. Šiemet su tiekėjais bandyta vėl susitarti, bet dalis jų kreipėsi į teismą. Tai sutrikdė atsiskaitymą su kitais žemdirbiais, nes didžiąją pinigų sumą atgavo vienas ūkininkas, nors galėjo paskirstyti keletui. Toliau procesas ritosi kaip sniego gniūžtė: ieškinių kiekis augo ir sausį pasiekė kritinį tašką. Sąskaitų areštai tapo nebepakeliami įmonei ir ji sustabdė veiklą, nes nebeturėjo apyvartinių lėšų“, – dėstė I. Jankauskas. Jo nuomone, žemdirbių ieškiniai 15–17 proc. pablogino bendrovės „Rokiškio aliejinė“ situaciją, tačiau didelę įtaką turėjo negauta PVM permoka iš VMI. Dėl užsitęsusio tyrimo LGAA prašė mokesčių inspektorių paaiškinimo, bet atsakymas netenkino. I. Jankausko pastebėjimu, dar viena nesėkmės priežastis – bloga krizės valdymo komunikacija, dėl to nepavyko dalies tiekėjų įtikinti neskubėti kreiptis į teismą.
Vytautas Venslaviškis,
www.DELFI.lt
Rekomenduojami video
Daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų balionų keitimui. Kad žmonės galėtų gaminti maistą elektrinėmis viryklėmis arba naudoti gamtines dujas, valstybė sistemų pertvarkai ir naujoms viryklėms skiria 10 mln. eurų.
„Skatindami
2021-02-26
Subsidijas labiausiai nuo karantino nukentėjusiems verslams tikimasi pradėti mokėti kovo mėnesį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot jos, šiuo metu antrasis subsidijų paketas derinamas su Europos Komisija (EK).
„Antras paramos komplektas yra derinamas
2021-02-25
Statybos sąnaudų elementų kainos sausį, palyginti su praėjusių metų sausiu, padidėjo 0,4 procento.
Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (0,4 proc.) padidėjimas, vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio bei mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (po 0,2 proc.) sumažėjimas, pra
2021-02-25
Vyriausybė trečiadienį perpus sumažino valstybės paramos savarankiškai dirbantiems ir nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems žmonėms lubas – dabar ji sieks 18 minimalių atlyginimų (MMA), arba 10 tūkst. eurų iki mokesčių (skaičiuojant pagal 2019 metų MMA). Anksčiau buvo numatytos 36 MMA
2021-02-24
Siekiant labiau ginti vartotojų teises ir atpiginti jiems elektrą Energetikos ministerija siūlo įteisinti kintamosios elektros kainos sutartį arba vadinamąjį dinaminį tarifą. Jis leistų naudoti pigesnę nakties elektrą namų šildymui.
„Viena iš tarifo dalių būtų susiet
2021-02-24