Ūkio ministro pažintis su Rokiškio verslu - medumi pasaldintas realybės kartėlis (4)

Rokiškio rajone Seimo nario Raimundo Martinėlio kvietimu lankėsi Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Ši viešnagė - proga ministrui iš arčiau susipažinti, kuo kvėpuoja šio regiono verslas. Rajono savivaldybės vadovai pakvietė ministrą aplankyti dvi sėkmingai veikiančias rajono įmones eksportuotojas. Po susitikimo su ministru Krašto muziejuje Rokiškio verslo klubo nariai neslėpė nuostabos: ministerijų vadovai ir specialistai sprendimus priima didmiesčių masteliais. O į įvairias programas sukaišioti taip vadinamieji „saldainiai“ - lengvatos regionų verslui yra neviliojančios.

Savivaldybėje - diskusija apie pelkę
Ministro viešnagė Rokiškio rajone - proga iš pirmų lūpų susipažinti su šio rajono aktualijomis, bėdomis ir rūpesčiais: senėjančiais gyventojais, išvykstančiu jaunimu, protų nutekėjimu į didmiesčius. Ministras neblogai žino Rokiškio ekonominius rodiklius: didesnį nei šalies vidurkis nedarbo lygį, neblogą verslumą - pagal kuriamų naujų įmonių kiekį rokiškėnai yra lyderiai regione.
Kodėl Seimo narys R. Martinėlis rūpinosi šio vizito organizacija?
„Mūsų rajono visuomenei svarbu, kad Vyriausybės ministrai išgirstų apie šias problemas, todėl džiaugiuosi prisidėjęs prie šio vizito“, - sakė jis.
Rajono meras, savivaldybės skyrių vadovai Ūkio ministrui pasakojo daugiau detalių apie mūsų rajoną, jo verslo situaciją ir perspektyvas. Pavyzdžiui, apie dviejų įmonių ginčą dėl bene vienintelės šalyje dar galimos eksploatuoti pelkės. Kurią, joje gamtininkams aptikus retų paukščių ir drugelių rūšių, nuspręsta saugoti.

Mašinų gamykla - ekonomikos vėjų nesunaikinta
Rajono savivaldybės vadovų suorganizuotas apsilankymas AB „Rokiškio mašinų gamykloje“ svečiui paliko didelį įspūdį. Įmonės direktorius Rimgaudas Kilas ant pirštų skaičiavo, kad Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu veikusių plieno pramonės flagmanų seniai nebeliko ne tik ekonomikos, bet ir miestų žemėlapiuose: vietoj galingų įmonių išdygo biurų ir gyvenamųjų namų kvartalai. O Rokiškio mašinų gamykla sėkmingai veikia, bendradarbiauja su garsiausiomis pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojomis. Jos erdviuose cechuose - ne staklių ir įrengimų muziejus: čia kas kelias sekundes akinančia šviesa žybsi suvirinimo elektrodai, dunksi valcuojamo plieno lakštai. Šalia kelintą dešimtį skaičiuojančių staklių plieninėje dėžėje - galingas stacionarus kompiuteris. Pasak direktoriaus, tokios kokybiškos staklės puikiai atnaujinamos, keičiant programinę įrangą. Šalia jų - naujausia moderniausia technika. Ir jaunų veidų cechuose nemažai. Įmonės darbuotojai neslepia - čia vertinamas žmogus ir jo darbas. Ir pamainą sau direktorius ugdo - daugelį svarbių pareigų įmonėje užima būtent jaunimas.
Direktoriaus Rimgaudo Kilo planuose - naujos, įdomios veiklos. Todėl jis domėjosi galimybe bendradarbiauti su valstybe karinės technikos srityje: įmonė turi visus reikiamus pajėgumus: aukštus pastatus, modernią įrangą, puikius specialistus, ir galėtų imtis tokių užsakymų. Juolab, kad ši įmonė su karine pramone jau turėjo reikalų: gamino ginklų vamzdžius lietuviškiems pistoletams-kulkosvaidžiams „Vytis“.

Kai kišenes pildo projektų rengėjai...
UAB „Skado medis“ vadovas Jonas Sakaitis ministrui džiaugėsi sėkminga įmonės veikla. Medinių bei modulinių namų gamyba besiverčianti įmonė - solidi eksportuotoja, jos pagaminti namai stovi daugelyje Europos valstybių. Vadovas neslepia: įmonė gali įgyvendinti daug ambicingesnius iššūkius, turėti užsakymų keliems metams į priekį. Mat norvegai tokio nekilnojamojo turto vystymą planuoja ištisais kvartalais. Vienai įmonei tokių užsakymų neapžioti. O štai susikooperavus kelioms bendrovėms - užsakymai būtų kaip tik. Todėl medinių namų gamyba besiverčiančios įmonės, tarp jų - ir „Skado medis“, susivienijo į klasterį. Va čia ir išlindo problema: jei viena įmonė gamintų namukų stogus, kita - langus ir duris, trečia - sienas, o ketvirta - grindis, Europos Sąjungos fondų parama gamybai modernizuoti būtų ranka pasiekiama. O klasterio įmonės pagal vienodus brėžinius kiekviena gamintų namuką nuo stogo iki slenksčio. Ir parama joms jau nebepriklauso...
J. Sakaitis diplomatiškai palietė kitą skaudžią problemą: verslininkai norėtų teikti daugiau projektų gamybai modernizuoti. Tačiau juose reikalavimų ir „kabliukų“ tiek, kad projektui rengti reikia samdyti profesionalus - didmiesčių firmas. Ir kartais jų pageidaujamas „honoraras“ toks didelis, kad nė projekto rengti nebeapsimoka.
Kitas nelogiškumas - įmonės skatinamos modernizuoti gamybą, didinti našumą. Tačiau projekte reikalaujama... didinti darbo vietų skaičių. O juk gamyba modernizuojama ir našumas keliamas tam, kad įmonei reiktų mažiau darbo jėgos.
„Skado medžio“ vadovas mandagiai užsiminė, kad maža bendradarbiavimo su rajono valdžia, su verslui skatinti įkurtomis institucijomis, kurios gana dažnai atlieka... laiškininko vaidmenį: persiunčia Vyriausybės ir ministerijų raštus.

Kartėlio jausmas
Rokiškio krašto muziejuje ministras M. Sinkevičius susitiko su rajono verslo atstovais. Ministerijos specialistai ketino demonstruoti skaidres apie paramos regiono verslams aktualijas. Tačiau rajono verslininkų toks bendravimo stilius nesužavėjo. „Mes esame pakankamai kvalifikuoti žinias apie paramą susirasti patys. O jei neturime laiko patys ieškoti, tam samdome kvalifikuotus specialistus“, - po susitikimo kalbėjo UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis.
Rajono verslininkai atvirai kalbėjo apie savo problemas: perteklinius reikalavimus projektams paramai gauti, specialistų stoką, išvykstantį jaunimą. Rokiškio verslo klubo nariai, norėdami pritraukti jaunus darbuotojus, žada statyti jiems naują, modernų namą. Deja, jokia ES parama tokiam projektui nepriklauso.
Į svečius pas rokiškėnus atvykę Kupiškio verslininkai kalbėjo apie Valstybinės mokesčių inspekcijos nelankstumą: įmonei, 3 dienas pavėlavusiai sumokėti avansinį pelno mokestį, buvo savaitei užblokuotos sąskaitos. Apie drakoniškus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus kalbėjo ir Rokiškio verslininkas Virginijus Gaučys.
Apie tai, kad griežta alkoholio kontrolės politika gali palikti rajono kaimus be parduotuvių, kalbėjo verslininkas Pranas Blažys. Jis teigė, kad virš įmonės 30 darbuotojų pakibo grėsmė būti atleistiems. Nes jau dabar mažyčių kaimo parduotuvių dienos apyvarta tesiekia 150-200 Eur.
Susitikimo pabaigoje verslininkas Zenonas Akramavičius pasiūlė imtis žingsnių keisti darbuotojų apmokėjimo tvarką: lai įmonė jiems moka visą atlyginimą, o jau pats darbuotojas susimokėtų mokesčius valstybei. Tuomet, pasak verslininko, ne tik išnyktų vokelių problema, bet ir pasikeistų žmonių požiūris į valdžią ir valstybę.
Po susitikimo verslininkai neslėpė: jie norėtų, kad į svečius atvyktų ir daugiau Vyriausybės narių: Aplinkos, Finansų ministrai. O iš Rokiškio ministras išsiveš ne tik aštrių verslo problemų skonį, bet ir dovanų: medaus, sūrio ir kitų skanėstų, reprezentuojančių šį kraštą.
Komentuodamas susitikimo rezultatus, UAB „Ivabaltė“ vadovas I. Tarvydis neslėpė nuostabos: ministras menkai jaučia regionų verslo pulsą. „Juk jis - ne naujokas. Ministras turi darbo patirties savivaldoje - buvo Jonavos meru. Jam turėtų būti gerai žinomos provincijos verslo problemos“, - stebėjosi pašnekovas.