Negalia ir atvira darbo rinka: kokios priemonės atvers platesnes įsidarbinimo galimybes (0)

Lietuvoje iš daugiau kaip 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, dirba tik trečdalis. Ir tikrai ne dėl to, kad patys to nenorėtų. Mintimis apie tai, kas padeda ir kas trukdo žmonėms su negalia susirasti darbą bei ko reikia, kad daugiau negalią turinčių sėkmingai įsitvirtintų darbo rinkoje, dalijasi jie patys, jų darbdaviai ir tie, kurių tikslas palengvinti žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje kelią.

Susirasti darbą – tik pradžia

Įsidarbinti – nemenkas iššūkis kiekvienam, tačiau net ir įsidarbinę negalią turintys žmonės nerimauja ne mažiau: ar bus patenkintas darbdavys? Taip nutiko ir Nijolei. 

„Pirmomis darbo dienomis labai nerimavau. Nežinojau, ar įtiksiu darbdaviui, nes jau turėjau negeros patirties, kai iš pradžių pažadėjęs darbo vietą įmonės savininkas kitą dieną apsigalvojo. Be to, teko keisti specialybę, nes anksčiau mano įgyta patirtis šiam darbdaviui netiko. Bet pasakiau sau, kad reikia imtis ko nors naujo ir man pavyko“, – sako vienoje įmonėje, Žemaitijoje jau daugiau kaip metus klientų aptarnavimo srityje dirbanti moteris. „Tiesa, iš pradžių lankiau kompiuterių kursus, nes darbdavys pageidavo, kad išmokčiau dirbti kai kuriomis programomis“, – priduria neseniai 60-ies sulaukusi Nijolė, kuri kone 30 metų dirbo maisto paruošimo technologe, o dėl stuburo problemų netekusi daugiau kaip 50 proc. darbingumo turėjo ieškoti pagal sveikatos būklę labiau tinkamo darbo. 

Tai, kad negalią turintiems žmonėms neretai sunku sugrįžti į darbo rinką, o pradėdami dirbti jie nerimauja, nestebina bendrovės „Decathlon“, įdarbinusios tris žmones, turinčius intelekto negalią, atstovės Aleksandros Nevlianskajos. 

„Priimdami į darbą žmones su negalia nerimavome ir mes: nesame socialinė įmonė, neturėjome darbuotojų su negalia įdarbinimo patirties, nežinojome, kaip jiems seksis, ar jie gerai jausis kolektyve, o kolektyvas – juos palankiai priims. Be to, nė vienas neturėjome nei patirties, nei žinių, kaip bendrauti su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis. Pavyzdžiui, kai kurie darbuotojai abejojo, ar nauji kolektyvo nariai neįsižeis išgirdę kokią nors pastabą. Norėdami išvengti nesklandumų, konsultavomės su socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ specialistais, bet dabar visi apsipratome ir mūsų nauji darbuotojai su negalia sėkmingai įsiliejo į kolektyvą ir dirba“, – pasakoja bendrovės „Decathlon“ atstovė. 

Sporto prekių parduotuvėje pagalbiniais darbuotojais dirbančių žmonių su negalia užduotis – surinkti ir atgal į prekybos salę grąžinti prekes, kurias klientai pasimatavo, tačiau nepirko. „Taip pat jie padeda prekes besirenkantiems pirkėjams, pavyzdžiui, jei jie ko nors neranda“, – sako A. Nevlianskaja. 

Pasak jos, sumanymas įdarbinti žmones su negalia pasiteisino su kaupu: „Jie nori dirbti, jie motyvuoti, nes dirbdami jaučiasi reikalingi. Ne visų sveikata leidžia dirbti visą darbo dieną, tačiau mes galime pasiūlyti jiems mažesnį darbo krūvį, o patys galime priimti daugiau darbuotojų. Ir jau netrukus mūsų kolektyvą papildys dar du darbuotojai, turintys intelekto negalią“. 

Socialines įmones renkasi vis rečiau

Anksčiau buvo manoma, kad žmonėms, turintiems sunkią negalią, dėl sveikatos sunkumų ir dėl nepakankamos kvalifikacijos yra itin sunku, o neretai – ir neįmanoma, konkuruoti ir susirasti darbą atviroje darbo rinkoje. Dėl šios priežasties, siekiant didinti asmenų su sunkia negalia užimtumą, buvo steigiamos socialinės įmonės. Vis dėlto, šiuo metu padėtis keičiasi ir dirbančių atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia skaičius reikšmingai nekinta, o socialinėse įmonėse – mažėja. 

2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenimis, socialinėse įmonėse dirbo tik 4,5 tūkst. arba apie 10 proc. visų dirbančių žmonių su negalia. Reikšminga dalis negalią turinčių žmonių sėkmingai konkuruoja atviroje darbo rinkoje – šių metų sausio 1 d. įvairiose įmonėse dirbo per 38 tūkst. arba apie 90 proc. visų dirbančių žmonių su negalia. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuoseklus darbuotojų, turinčių sunkią ir vidutinę negalią, skaičiaus mažėjimas socialinėse įmonėse ir didėjimas įprastose įmonėse – atviroje darbo rinkoje pastebimas nuo 2020-ųjų metų. Socialinių įmonių per šį laiką sumažėjo nuo 173 iki 105, todėl planuojama nuo kitų metų atsisakyti socialinių įmonių statuso. 

„Tačiau jose dirbantys žmonės neturėtų būti atleisti. Siūlome, kad tie darbuotojai, kurie šių metų gruodžio 31 d. dirbs socialinėse įmonėse, būtų papildomai remiami darbo rinkoje – jiems būtų taikomos Užimtumo įstatyme numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. O darbdaviai ir toliau galės gauti subsidijas, taip pat bus skiriamos lėšos darbo asistentui, jeigu negalią turinčiam darbuotojui buvo nustatytas tokios pagalbos poreikis. Be to, šioms įmonėms sumažės administracinė našta“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė. Pasak jos, taip pat siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį socialinės įmonės statusą turinčios įmonės galėtų pasirengti pokyčiams ir sėkmingai tęsti veiklą.

Keičiasi ir pačios socialinės įmonės. Anot bendrovės „Smiltainis ir KO“ direktoriaus Aivaro Šidlos, jo vadovaujama įmonė jau kelerius metus stengiasi dirbti taip, kad būtų nepriklausoma nuo valstybės paramos, skiriamos įdarbinant žmones su negalia. 

„Šiuo metu beveik du trečdaliai iš 77 įmonės darbuotojų – žmonės su negalia, ir planuojame, kad visi jie dirbs toliau. O jei įmonė augs, galbūt pavyks įdarbinti ir daugiau“, – sako A. Šidla, pabrėždamas, kad įmonė jau pasirengusi dirbti ir pasikeitus įmonės statusui. 

Darbdavių atsargumą lemia informacijos stoka

Lietuvoje dirba gerokai mažiau žmonių su negalia nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, nes susirasti jų galimybes atitinkantį darbą pasiseka ne visiems. Akivaizdu, kad daugeliui šių žmonių reikia daugiau ar kitokio pobūdžio pagalbos, nei ta, kuri teikiama šiuo metu. Anot socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktorės Jurgitos Kuprytės, yra kelios priežastys, trukdančios žmonėms su negalia susirasti darbą.

„Dalis jų nedirba jau daug metų, yra praradę dalį įgūdžių, kompetencijų, jiems trūksta pasitikėjimo savimi, sunku prisitaikyti prie darbo pasaulyje vykstančių pokyčių, todėl jie net nebando ieškoti darbo. Kita priežastis – darbdaviai. Nebūtinai jie iš principo nenori priimti žmonių su negalia – dauguma jų tiesiog neturi tokios patirties, todėl baiminasi rizikų, kurios gali kilti juos įdarbinus. Darbdaviams nepakanka informacijos, kuo skiriasi bendravimas su įvairias negalias turinčiais žmonėmis, jiems trūksta žinių, kaip reikėtų pritaikyti darbo aplinką. Be to, vis dar trūksta įvairaus pobūdžio asmeninių paslaugų, pavyzdžiui, palydint negalią turintį žmogų į susitikimą su darbdaviu“, – sako J. Kuprytė.

Ateitis – draugiškesnė atvira darbo rinka

Socialinių įmonių statuso atsisakymas ir perėjimas prie atviros darbo rinkos – tik vienas iš pasiūlymų, kuriuos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama, kad galėtų įsidarbinti kuo daugiau žmonių su negalia atviroje darbo rinkoje. 

„Manome, kad dirbti galėtų dvigubai ar net trigubai daugiau žmonių su negalia, nei dabar. Tačiau tam, kad 2025 m. atviroje darbo rinkoje sėkmingai įsitvirtintų 39 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia, turime sukurti tam tinkamas sąlygas. Atsisakydami socialinių įmonių arba segreguotos darbo rinkos, ketiname padidinti galimybes sunkesnę ar lengvesnę negalią turintiems žmonėms laisvai rinktis darbą iš visų atviroje darbo rinkoje esančių pasiūlymų, taip pat kurti tokias paslaugų ir negalią turinčių žmonių įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje rėmimo priemones, kad darbdaviams būtų suteikta visa įmanoma pagalba įdarbinant šią tikslinę grupę“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė. 

Anot jos, ministerijos parengtame įstatymų pakeitimų pakete numatyti pokyčiai, kurie padės žmonėms su negalia lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir joje išlikti. 

Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto Lietuvai pateiktas rekomendacijas atsisakyti segreguotų darbo vietų ir užtikrinti, kad visi asmenys turėtų vienodas galimybes dirbti atviroje darbo rinkoje, bei Europos Sąjungos užimtumo politikos gaires, kuriose akcentuojama, kad visi žmonės privalo turėti vienodas galimybes pasirinkti darbą nepriklausomai nuo jų negalios ar sveikatos būklės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja daugiau lėšų skirti darbo vietai ir darbo sąlygoms pritaikyti pagal žmogaus su negalia poreikius. 

Prireikus, būtų skiriama darbo asistento paslauga ar lydimoji pagalba įsidarbinusiems asmenims. Taip pat numatytos ir kitos paslaugos žmonėms su negalia įsidarbinant ar keičiant darbo vietą atviroje darbo rinkoje bei pagalba verslui, priimančiam dirbti negalią turinčius – valstybės subsidijos keliautų į negalią turinčius žmones priimančią įmonę nepriklausomai nuo jos statuso.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės su negalia yra motyvuoti, lojalūs darbuotojai, o siūlomi pakeitimai padidins darbdavių motyvaciją įdarbinti kuo daugiau žmonių su negalia ir padės sukurti tvarų ryšį tarp žmogaus su negalia ir darbdavio“, – pabrėžia J. Jakštienė.  

Pasak jos, negalia neturėtų būti priežastis, dėl kurios ir jaunas, ir vyresnio amžiaus darbingas žmogus su negalia negalėtų susirasti darbo. 

„Valstybė turėtų padėti tokiam žmogui ir įmonei pritaikant darbo vietą, darbo sąlygas ir kitais būdais, kad šios kliūtys būtų pašalintos. Be abejo, labai svarbu ir tai, kad keičiasi darbdavių ir visos visuomenės požiūris į tai, ką gali ir ko negali žmogus su negalia, nes tik visi kartu galime pasiekti, kad žmogus su negalia jaustųsi savas mūsų visuomenėje, kad jis pats galėtų rinktis, koks darbo pasiūlymas jam patraukliausias, ir konkuruoti dėl darbo vietos atviroje darbo rinkoje“, – apibendrindama būsimų pokyčių tikslus pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė.  

Pasak viceministrės, galimybė laisvai pasirinkti yra susijusi ne tik su žmonių su negalia materialine, bet ir su emocine, psichologine gerove.