Rokiškio autobusų parko direktorius: korona virusas užgesino šviesą tunelio gale (7)
Publikuota: 2020-04-23
Kategorija:
Verslas
UAB „Rokiškio autobusų parko“ direktorius Virginijus Matulka neslepia: titaniškas pastangas pastatyti įmonę ant kojų niekais pavertė koronaviruso epidemija. Stovi garažuose visi tarpmiestiniai autobusai, o priemiestiniuose maršrutuose surenkamus pinigus derėtų labiau vadinti arbatpinigiais, nei pajamomis.
Didieji važiuoja
Praėjusią savaitę didieji šalies autobusų parkai: „Kautra“, „Toks“ ir kiti ėmė svarstyti galimybes atnaujinti susisiekimą tarpmiestiniais maršrutais. Tokio susisiekimo nebuvo nutraukęs Klaipėdos autobusų parkas. O iš nutraukusiųjų pirmoji atnaujinti nusprendė „Kautra“. Jos autobusai jau rieda šalies kelias, tačiau kol kas tik iki didmiesčių. Atokesnių rajonų, tokių kaip Rokiškis, kol kas tarpmiestinio susisiekimo autobusais galimybės neturi. Kada planuojama ją atnaujinti?
UAB „Rokiškio autobusų parko“ vadovas atviras: bent iki gegužės vidurio tokios galimybės tikrai nebus. Mat kol kas nėra ir tokio poreikio. „O kas važiuos tais autobusais? Mūsų keleivių dauguma buvo studentai ir žmonės, važiuojantys į gydymo įstaigas. Kol kas studentai sėdi namuose ir mokosi nuotoliniu būdu. Didmiesčių klinikose atšauktos planinės operacijos, konsultacijos. Taigi, ir važiuoti tais autobusais dabar nebūtų kam. O tikėtis, kad žmogus keliaus pasigrožėti Vilniumi ar Kaunu, kai net kavos išgerti ten nėra kur, nekalbant apie neveikiančius muziejus, pramogų įstaigas, koncertus, manau neverta“, – kalbėjo pašnekovas.
Blogos tendencijos buvo matyti jau kovo pradžioje: iš reiso į Vilnių ar Kauną autobuso vairuotojas atveždavo, pasak V. Matulkos, po 20-30 Eur už bilietus. Kolegoms pasitaikė, kad į atokesnį rajoną autobusas apskritai parvažiuodavo tuščias. Kai vien tik kuro į autobuso baką reikia įpilti daugiau nei 80 l. Taigi, pajamos už bilietus nepadengdavo nė pusės kuro išlaidų. O kur dar vairuotojo atlyginimas, autobuso draudimas, detalių amortizacija ir kitos sąnaudos?
Paleisti autobusą į Vilnių ar Kauną kainuoja nemažai. Tačiau važiuojančiųjų, kaip prognozuoja V. Matulka, pirmąjį mėnesį-pusantro nebūtų daug.
Kokia situacija pas rokiškėnų kolegas? „Antradienį buvo surengta „Linavos“ vaizdo konferencija šiuo klausimu. „Kautros“ atstovai pasakojo, kad situacija įdomi: kartais važiuoja pilnas, kartais – visiškai tuščias autobusas. Dienos pajamos sumažėjo dviem trečdaliais. Netgi labai pelningais trumpais maršrutais, tokiais kaip Jonava – Kaunas, ir tai keleivių ženkliai sumažėję. O juk iš Jonavos daugybė žmonių važiuoja dirbti į Kauną. Nebeskraidant keleiviniams lėktuvams, sumažėjo keleivių ir į Karmėlavą“, – pasakojo V. Matulka. Pasak jo, didžiųjų autobusų parkų iždą gana ženkliai papildo ir teikiama siuntų pervežimo paslauga.
Ir rokiškėnų pajamas gerai papildydavo jonaviškiai, važiuojantys į Kauną ir iš jo. Tačiau dabar tikėtis, kad atnaujinus maršrutus, bus pasiektas apčiuopiamas pelnas, neverta. Nes, pasak V. Matulkos, net ir gerais laikais, daugelio tarpmiestinių maršrutų balansavo ant nulinio pelningumo ribos, tik kai kurie buvo neženkliai pelningi.
Priemiestiniai – už arbatpinigius
Ne ką geresnė situacija ir su priemiesčio maršrutais. Stabdyti jų „Rokiškio autobusų parkas“ negali: įmonė privalo užtikrinti susisiekimą rajono ribose. Tačiau jei kasdien į reisus išvyksta kokie 6 autobusai, tai jie, pasak vadovo, parveža 20-30 Eur už bilietus. Padalinus dienos uždarbį, išeitų kokie 5 Eur autobusui. Kitaip sakant, tai ne pajamos, o arbatpinigiai.
Kiek didesnio dėmesio susilaukė atnaujinti maršrutai į sodus ir Kalneliškių kapines. „Apie pelną ir pajamas negalvojome. Atsižvelgėme į žmonių poreikius. Kiek gi jie gali sėdėti uždaryti namuose. O soduose bent grynu oru pakvėpuos, gamta, gėlėmis pasidžiaugs“, – sakė V. Matulka.
Darbuotojai – į prastovas
Paklaustas apie parko finansinę situaciją, vadovas griebiasi už galvos. „Naktimis nebemiegu“, – prisipažino jis. Nemiegoti yra dėl ko: priemiestiniai maršrutai nuostolingi visiškai. Jų vairuotojai išleisti į dalines prastovas. Tarpmiestinių autobusų vairuotojams – 100 proc. prastova. „Už prastovą 90 proc. užmokesčio dengtų valstybė, o mums reiktų mokėti 10 proc. Bet ir tuos 10 proc. reikia iš kažkur paimti. Ypač kai pajamos šitaip nukritę. Neramu ir dėl darbuotojų: lėšas už prastovas valstybė žadėjo pervesti iki šv. Velykų. O pinigų nėra ir šiandien“, – komentavo V. Matulka.
Korona virusas užgesino viltis
Pašnekovui skaudžiausia, kad virusas niekais pavertė visas „Rokiškio autobusų parko“ viltis atsinaujinti. Menka paslaptis: ši bendrovė daugelį metų dirbo nuostolingai. Pernai su didžiausiu triukšmu vargais negalais atsisakius pačių nuostolingiausių maršrutų, nuostolius pavyko sumažinti. „Turėjome viziją, sprendimus, kaip siekti geresnių rezultatų. Atrodė, kad pagaliau pamatėme šviesą tunelio gale. Ir va, korona viruso epidemija ją užgesino“, – prisipažino V. Matulka.
Jei ne epidemija, tai dabar jau visu įkarščiu vyktų pernai pasiteisinusi naujovė: kelionės į Latvijos miestus apsipirkti ar į kultūrinius renginius, šventes, prie jūros. Taip pat ir teikiama autobusų nuomos paslauga ekskursijoms, išvykoms ir pan. Ant plauko pakibo planai ir atnaujinti autobusų parką: įsigyti mažesnių, ekonomiškesnių, naujesnių autobusų.
Rekomenduojami video
2022 04 02 12.00 val. pirkėjams duris atvėrė atsinaujinusi Lašų duonos parduotuvė. Bendrovės direktorė Iveta Aukštuolienė padėkojo visiems darbuotojams, prisidėjusiems prie šios parduotuvės modernizacijos, mielai bendravo su klientais, gausiai susirinkusiais į parduotuvės atidar
2022-04-02
Konvejeris, vis dar dažnai vadinamas darbo mašina, yra vienas geriausių šimtmečių išradimų. Konvejeriai skirti nuolatiniam darbui. Vis dažniau girdime apie „konvejerius ir vulkanizavimą“, bet jei manome, kad su tuo nesusiduriame, jie užduoda daugiau klausimų nei atsa
2022-03-31
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis svarsto galimybę Lietuvoje įdiegti naują mokesčių administravimo mechanizmą – smulkiojo verslininko sąskaitą, kuri leistų automatizuoti apskaitą ir mokesčių sumokėjimą didžiajai daliai individua
2022-03-31
Didėja Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius. Siekiant užtikrinti jų legalų darbą ir socialines garantijas, nuo balandžio 1 d. keičiasi duomenų apie įdarbintus užsieniečius pateikimo „Sodrai“ tvarka.
Iki šiol visi įdarbinti asmenys buvo skirstomi į apdraustųjų kategorijas tik
2022-03-30
Nuo balandžio 1 d. kiekvienas statybvietėje statybos darbus atliekantis asmuo privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančio asmens ID kodą. Statybininko identifikavimui bus naudojama „Sodros“ informacinė sistema. Skaidriai dirbančiojo ID kodą jau galima atsisiųsti. Siekiant suteikti lai
2022-03-30
