Vyresnis šuo daugiau miega ir mažiau juda – ar dėl visko kaltas amžius? (0)
Anksčiau į kiekvieną pasivaikščiojimą noriai leisdavęsis šuo dabar mieliau lieka gulėti, sunkiau lipa laiptais, o po trumpesnio pasivaikščiojimo ilgiau ilsisi. Šeimininkai tokius pokyčius dažnai laiko natūralia senėjimo dalimi. Tačiau sumažėjęs aktyvumas ir ilgesnis miegas kartais gali būti sveikatos sutrikimų požymiai.
Kaip keičiasi šuns elgesys senstant?
Senstant šunys dažnai tampa ramesni, trumpiau žaidžia ir daugiau laiko praleidžia ilsėdamiesi. Jų fizinis pajėgumas gali sumažėti, todėl ilgi pasivaikščiojimai ar aktyvūs žaidimai nebeatrodo tokie patrauklūs kaip anksčiau.
Tačiau net ir vyresnis šuo turėtų gebėti patogiai atsikelti, vaikščioti ir atlikti įprastus kasdienius veiksmus. Jei augintinis pradeda vengti laiptų, sunkiai stojasi po miego, nebenori šokti į automobilį ar pastebimai sulėtėja, verta atidžiau stebėti jo savijautą.
Reikšmės turi ir pokyčių pobūdis. Pamažu mažėjantis aktyvumas gali būti susijęs su senėjimu, tačiau staigus vangumas ar ryškiai pasikeitęs elgesys neturėtų būti laikomas vien amžiaus pasekme.
Sumažėjęs aktyvumas gali išduoti sveikatos problemas
Viena dažnesnių vyresnių šunų judėjimo sunkumų priežasčių – osteoartritas, lėtinė sąnarių liga, sukelianti skausmą ir judesių sustingimą. Ja sergantis šuo gali sunkiau atsikelti po ilgesnio gulėjimo, vengti šokinėti arba pradėti šlubuoti.
Sumažėjusį aktyvumą gali lemti ir kitos sveikatos problemos. Sergant širdies ligomis augintinis kartais greičiau pavargsta, nenoriai juda, gali kosėti ar sunkiau kvėpuoti. Inkstų ligos, mažakraujystė bei hormoniniai sutrikimai taip pat gali paveikti šuns energingumą.
Dėmesį verta atkreipti ir į pasikeitusį miego ritmą. Jei šuo naktimis neramiai vaikšto, atrodo sutrikęs, o dieną daugiau miega, tai gali būti susiję su skausmu arba vyresniems gyvūnams pasitaikančiais pažintinių funkcijų sutrikimais.
Kada reikėtų kreiptis į veterinarą?
Jei šuo tampa neįprastai vangus, sunkiau juda ar praranda susidomėjimą mėgstama veikla, vertėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei šie pokyčiai atsirado staiga arba sparčiai stiprėja.
Pastebėjus tokius pokyčius, veterinarai gali įvertinti augintinio judrumą, sąnarių būklę ir bendrą sveikatą. Atsižvelgiant į simptomus, gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai, rentgenas ar kiti diagnostiniai tyrimai, padedantys nustatyti negalavimo priežastį.
Jeigu šuo staiga nebegali atsistoti, alpsta, sunkiai kvėpuoja ar jo būklė sparčiai blogėja, reikalinga skubi veterinarinė pagalba.
Prieš konsultaciją naudinga pasižymėti, kada prasidėjo pokyčiai, ar šuo sunkiau juda po miego, kaip pasikeitė jo apetitas ir vandens vartojimas. Trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti augintinio eisena, taip pat gali padėti gydytojui įvertinti judėjimo sunkumus.
Kasdieniai įpročiai, padedantys vyresniam šuniui jaustis geriau
Vyresniam šuniui svarbu pritaikyti fizinį krūvį pagal jo galimybes. Vietoj vieno ilgo pasivaikščiojimo galima rinktis kelis trumpesnius, leidžiant augintiniui judėti jam patogiu tempu.
Namuose naudinga pasirūpinti neslidžia grindų danga, patogiu guoliu ir lengvai pasiekiamais maisto bei vandens dubenėliais. Jei šuniui sunku lipti laiptais ar įšokti į automobilį, gali padėti specialios rampos.
Svarbu stebėti augintinio svorį, nes antsvoris papildomai apkrauna sąnarius. Jei šuo jaučia skausmą, nereikėtų savarankiškai duoti žmonėms skirtų vaistų – tinkamą gydymą turi parinkti veterinaras.
Vyresnis amžius savaime nereiškia, kad šuo turi nuolat jausti diskomfortą. Pastebėjus pasikeitusį judrumą ar neįprastą mieguistumą, verta išsiaiškinti priežastį, kad augintinis galėtų kuo ilgiau išlikti aktyvus ir gerai jaustis.
Užs. nr. 3839.