Juodojo penktadienio spąstai: kaip atpažinti netikrą internetinę parduotuvę? (0)
Žinomas prekės ženklas, didelė nuolaida ir nepriekaištingai atrodanti internetinė parduotuvė – iš pirmo žvilgsnio nieko įtartino. Tačiau per Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išpardavimus tokiais pasiūlymais pirkėjus vilioja ir sukčiai. Pasitelkę dirbtinį intelektą (DI), jie gali greitai sukurti svetaines, kurias sunku atskirti nuo tikrų parduotuvių. Kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir apsaugoti savo pinigus bei mokėjimo duomenis, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Prisidengia žinomais prekių ženklais
Viena dažniausių sukčių gudrybių – apsimesti gerai žinomomis internetinėmis parduotuvėmis. Socialiniuose tinkluose jie skelbia reklamas apie įspūdingas nuolaidas, o elektroniniu paštu siunčia patrauklius pasiūlymus. Tačiau paspaudęs tokią nuorodą pirkėjas gali patekti ne į tikrą parduotuvę, o į sukčių sukurtą jos kopiją.
Anot M. Kutkaičio, sukčiai stengiasi, kad tokios svetainės atrodytų kuo įtikinamiau. Jose naudojami originalūs prekių ženklų logotipai, nuotraukos, nukopijuojamas parduotuvės dizainas. Net interneto adresas gali skirtis vos viena raide, skaičiumi ar domeno galūne. Be to, sukčiai perka mokamas reklamas paieškos sistemose, todėl jų svetainės kartais atsiduria tarp pirmųjų paieškos rezultatų.
„Anksčiau netikrą parduotuvę kartais išduodavo prastas dizainas ar kalbos klaidos. Dabar sukčiai pasitelkia DI, kuris leidžia greitai sukurti įtikinamus prekių aprašymus, reklamas ir net išgalvotus pirkėjų atsiliepimus. Visa tai galima parengti įvairiomis kalbomis, todėl net ir profesionaliai atrodanti, taisyklingais tekstais užpildyta svetainė nebūtinai yra patikima“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas.
Per gera kaina – priežastis suklusti
Juodojo penktadienio išpardavimai neretai prasideda dar prieš kelias savaites ar net mėnesį, o tų pačių prekių kainos skirtingose parduotuvėse gali gerokai skirtis. Vis dėlto, jei vienas pardavėjas siūlo prekę gerokai pigiau nei kiti, prieš perkant verta įsitikinti, ar pasiūlymas tikras.
Netikroje parduotuvėje apsipirkimas gali atrodyti visiškai įprastai: pirkėjas išsirenka prekę, įdeda ją į krepšelį ir suveda mokėjimo kortelės duomenis. Tačiau sumokėjęs už pirkinį jo taip ir nesulaukia arba vietoje užsakytos prekės gauna pigų padirbinį.
„Tokiu atveju nuostoliai gali būti gerokai didesni nei už pirkinį sumokėta suma. Sukčių rankose atsidūrę kortelės duomenys gali būti panaudoti neteisėtiems atsiskaitymams arba parduoti kitiems nusikaltėliams. Todėl net jei apsipirkimo procesas atrodo įprastas, prieš mokant svarbu įsitikinti, kad parduotuvė iš tiesų patikima“, – perspėja ekspertas.
Įtarimų turėtų kelti ir prašymas už prekę atsiskaityti bankiniu pavedimu, ypač jei pinigus nurodoma pervesti į privataus asmens sąskaitą.
Kaip nepakliūti į sukčių pinkles?
Pasak M. Kutkaičio, vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti – neskubėti spausti reklamose ar elektroniniuose laiškuose pateikiamų nuorodų. Jei sudomino konkrečios parduotuvės pasiūlymas, saugiau patiems įvesti oficialų jos adresą interneto naršyklėje.
Taip pat reikėtų atidžiai patikrinti svetainės adresą – kartais sukčių naudojamas domenas nuo tikrojo skiriasi vos vienu simboliu ar papildomu žodžiu. Jei parduotuvė mažiau žinoma, verta paieškoti kitų pirkėjų atsiliepimų. Tiesa, geriau jų ieškoti nepriklausomuose šaltiniuose, o ne pačioje parduotuvės svetainėje, kur atsiliepimai gali būti išgalvoti.
„Išpardavimų metu lengva pasiduoti norui kuo greičiau įsigyti prekę už gerą kainą. Būtent tokiu skubėjimu sukčiai ir naudojasi. Todėl prieš mokėdami skirkite kelias minutes pardavėjui patikrinti, palyginkite kainas kitose parduotuvėse. O tvirtindami mokėjimą per „Smart-ID“ ar kitą tapatybės patvirtinimo priemonę būtinai patikrinkite, ar nurodyta suma ir gavėjas atitinka planuojamą pirkinį“, – pataria M. Kutkaitis.
Jei vis dėlto mokėjimo kortelės duomenis suvedėte įtartinoje svetainėje, nedelsdami susisiekite su banku ir užblokuokite kortelę. Jei pinigai jau išvilioti, apie įvykį reikėtų pranešti ir policijai.