„ArtRo Residency“ užkulisiai – jaunųjų fotografių kadruose (0)
Skaitmeniniame amžiuje itin paprasta fotoaparatu fiksuoti kiekvieną gyvenimo akimirką. Visgi norint tą daryti profesionaliai, reikalingos ne tik žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai. Jų antrus metus iš eilės jaunuolius moko Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos Choreografijos skyriaus vizualinio meno studijos „Foto/grafika“ vadovas, profesionalus fotografas Sigitas Daščioras, savo mokiniams iškeldamas įvairių iššūkių. Vieną jų 10-ies merginų komanda įveikė rugsėjo mėn., kai stebėjo ir fiksavo tarptautinės meninės rezidencijos „ArtRo Residency“ dalyvių kūrybos procesą. Šiandien jaunųjų fotografių darbo rezultatus rokiškėnai gali pamatyti Rokiškio Kultūros centro II a. fojė, kur eksponuojama pirmoji jų darbų paroda.
Baigiamasis akordas
Apie parodą pasakojusi projekto „ArtRo Residency“ autorė Birutė Bagdonienė teigė, kad darbų autorės kviečia pažvelgti į tai, kas paprastai lieka už galutinio rezultato ribų, ir iš naujo atrasti tarptautinės meninės rezidencijos „ArtRo Residency. Skambantis kūnas: tapatybės dialogai per garsą, judesį ir tradiciją“ kūrybinę eigą.
„Dešimt merginų – nuotraukų autorių – stebėjo rezidencijos dalyvių – profesionalių menininkų – kūrybos procesą ir visa tai įmažino nuotraukose. Atrinkus geriausius, daugiausiai „pasakančius“ kadrus, gimė paroda, kurioje pristatomi 22 fotografijos darbai. Juose atsiskleidžia autorių žvilgsnius į rezidencijos užkulisius ir šiuolaikinio meno kūrybos procesą. Tai – ne tik įvykusios rezidencijos dokumentacija, bet ir savarankiškas fotografų pasakojimas, leidžiantis pamatyti menininkų veiklą iš skirtingų perspektyvų. Ši paroda pratęsia „ArtRo Residency“ patirtį ir suteikia galimybę Rokiškio bendruomenei ją pažinti jaunųjų fotografų akimis, o studijos narėms – pirmą kartą paroda pristatyti savo kūrybą“, – kalbėjo B. Bagdonienė.
Parodos fotografijų autorės: Vakarė Balaišytė, Milda Binkytė, Amelija Jaruševičiūtė, Saulė Einorytė, Lėja Mišenytė, Emelija Skruodytė, Luka Pajedaitė ir Gintarė Stelionytė, Meida Zaičenkovaitė, Sintija Vaičiulytė.
„Prisilietimas“ prie profesionalų
Paroda ypatinga tuo, kad vienoje fotoaparato pusėje stovi visai nepatyręs kadro autorius, kitoje – profesionalus menininkas, tad vienas svarbiausių klausimų, anot B. Bagdonienės: kaip proceso metu ir po jo jautėsi į profesionalumą žengiančios merginos, ką joms reiškia faktas, kad fotografuoja profesionalų atlikėją?
Atsiskleisti ne tik fotografijose, bet ir pokalbyje, mokinėms padėjo mokytojas S. Daščioras, trumpai apibrėždamas, kad visą savaitę trukusias menininkų repeticijas stebėjusioms merginoms iškėlė užduoti: padaryti fotoreportažą, tačiau ne aklai „pyškinant“ viską, o apgalvojant ką daro, ką mato ir ieškoti įdomesnio kadro.
O projektas truko dešimt dienų, per kurias vyko menininkų – šokėjų ir muzikantų – repeticijos. „Foto/grafika“ būrelio narės visas jas stebėjo ir fiksavo idėjos išgryninimą: nuo minties iki galutinio produkto – pasirodymo.
Per šias 10 dienų po 4-5 val. trukusias repeticijas stebėjusios merginos padarė mažiausiai po 100 kadrų, iš kurių kiekviena parodai atrinko po tris įspūdingiausius, šiandien puošiančius KC fojė sienas ir džiuginančius renginių lankytojus.
Įspūdžiai – sukaupta patirtis
Renginių fotografai – tylūs jų dalyviai, kalbantys savo darbais. Tad ir merginos po renginio nedaugžodžiavo.
Saulė sakė, kad paskirta užduotis jai buvo įdomi, o proceso metu ji jautėsi drąsiai, nors teko dirbti su profesionalais.
Meidos teigimu, užduotis fotografuoti menininką apskritai yra įdomi: „Stebi, kaip žmogus juda, skirtingas jo išraiškas. Mes įprastai fotografuojame renginius – muzikos mokyklos bendruomenės koncertus – bet dirbti su profesionaliu menininku yra kažkaip kitaip. O ir pamatyti visą kūrybinį procesą yra labai įdomu, nes fotografuoji ir matai, kas keičiasi, ar keičiasi. Pradžioje tai yra iššūkis, nes jie juda ir tu nelabai žinai, koks žingsnelis bus sekantis, ką fotografuoti, kaip „pagauti“. Ir jei „pagauni“, labai smagu“.
Lukai labiausiai patiko fiksuoti atlikėjų veido išraiškas. Portretinės nuotraukos, anot jaunosios fotografės, buvo jos stiprybė. Kaip ir Gintarei, kuri džiaugėsi gerais kadrais. Pasak merginų, profesionalūs atlikėjai visą laiką yra susikoncentravę, įsijautę į veiksmą, dėl to yra „apdovanoja“ įvairesnėmis veido išraiškomis.
Tuo tarpu Emelija koncentravosi į judesio fiksavimą: „Gal tai kiek sunkiau, nes judesiai labai greitai pasikeičia, bet jie buvo labai gražūs, plastiški. Man, kaip šokėjai, patiko tai fiksuoti“.
Milda pasidžiaugė, kad skirta užduotis jų turimas teorines žinias įprasmino praktiškai. Mergina išskyrė, kad, pavyzdžiui, su didesniu objektyvu yra sunku nufotografuoti žmogų iš arti. Tad kai šokėjai priartėdavo, tekdavo skubiai ieškoti kitos tinkamos vietos, kad galėtų toliau fotografuoti.
Lėjai lengviausiai buvo fotografuoti muzikantus, nes jie – ramiai stovėjo. „Šiaip buvo neapsakomai smagu pamatyti visą virtuvę iš artį ir žinoti, kaip gimsta kūriniai, kiek reikia darbo menininkui iki galutinio produkto. Repeticijas sekėsi gal sunkiau fotografuoti, bet baigiamasis renginys jau buvo paprasčiau, nes buvom „apsipratusios“ prie judesių, daugmaž žinojom kas po ko seka“, – teigė mergina.
Tęs kitąmet
Paklaustos, ar norėtų pakartoti tokią patirtį – dirbti su profesionalais, merginos atsakė, jog – taip.
Tad B. Bagdonienė iš karto nudžiugino, jog šiemet buvo rezidencija, suteikusi galimybę stebėti, kaip gimsta pasirodymas, performansas, o kitais metais jų laukia festivalis: „Čia irgi suvažiuos tarptautiniai atlikėjai, bet jie atvyks jau paruošę pasirodymus, tad geriems kadrams „pagauti“ turėsite kur kas mažiau laiko. O ir tema bus kur kas sunkesnė – šiuolaikinis cirkas. Tad tikrai bus įdomu…“.