Jauna šeima pabandė auginti arbūzus – derliumi džiaugiasi ne tik draugai ir giminės (0)

Kai nusprendė imtis žemės darbų, Eglė ir Mantas Jašinai net nesvarstė auginti bulvių ar burokų. Trečius metus su arbūzais eksperimentuojanti jauna šeima Gučiūnų kaime, Rokiškio rajone, vos prieš savaitę nuėmė paskutinį derlių. Nors derlius gerokai mažesnis, nei turėjo būti, šeima džiaugiasi, kad arbūzai išvis atlaikė lietuvišką vasarą ir buvo, ką skinti.

Grįžo prie žemės

„Oficialiai dar nesame ūkininkai, tačiau turime didelių planų. Kol kas mums tai kaip hobis“, – sako Eglė.

Kartu su vyru ji gyvena ir dirba Utenoje, o noras „suleisti rankas į žemę“ atsirado tada, kai nusipirko sodybą prie pat Eglės tėviškės – už  šimto metrų nuo Salų kaimo, Rokiškio rajone. Sodybą supančio beveik 100 arų žemės sklypo užtenka ir vejai, ir arbūzams, tačiau šeima tuo neapsiribojo – įsigijo dar 3 ha žemės, kurią planuoja dirbti. Kokią kultūrą augins, kol kas neatskleidžia, bet patikina turintys didelių sumanymų.

Apėmė azartas

Ūkiški darbai Eglei ir Mantui ne naujiena.

„Mes abu kilę iš kaimo, mano tėvai ūkininkauja, vyro tėvai anksčiau taip pat ūkininkavo, žemės darbų abiem teko išbandyti. Kodėl sodinome ne bulves, o arbūzus? Tiesiog įdomu. Po pirmų metų, kai taip netikėtai viskas pavyko, apėmė azartas, po antrų metų – dar didesnis. Ne visiems pavyksta išauginti daigus. Tai – egzotika, kurią įdomu tyrinėti, nuolat mokomės, renkame informaciją, internete net susikūrusios arbūzų augintojų feisbuko grupės“, – pasakoja Eglė.

Lietuvoje jau atsiranda arbūzų augintojų, kurie eksperimentuoja ne tik ant palangės, tačiau Rokiškio krašte Jašinai sako nepažįstantys ūkininkų, auginančių didesnį kiekį arbūzų.

„Anksčiau arbūzų neaugindavo, nes klimatas netikdavo. Dabar, kai klimatas keičiasi, darosi šilčiau,  jau įmanoma užsiauginti ir egzotiškesnių  vaisių“, – kalba tarp Utenos ir Rokiškio migruojanti šeima.

Sėklos iš Ukrainos

Nuo kelių daigų pirmaisiais metais ūkis išsiplėtė iki pustrečio šimto šiemet. Neretai arbūzų auginimo procesas baigiasi dar beveik neprasidėjęs. Iš parduotuvėje perkamų sėklų ne kiekvienam pavyksta išauginti daigus. Eglė džiaugiasi gavusi arbūzų sėklų iš Ukrainos, jų veislė ypatinga tuo, kad yra atsparesnė ligoms, nereikli.

Pradedančioji ūkininkė patikina – kai daigai sudygsta, arbūzų priežiūra minimali. Tiesa, sėkloms reikia erdvės – balandžio mėnesį po vieną sodinama į litro talpos indelius. Gegužės pabaigoje, jeigu nėra šalnų, daigai persodinami lauke. Pagrindinis darbas užsiauginus daigus, pasiruošti žemę ir patiesti plėvelę. Šios sunkiasvorės uogos mėgsta priesmėlį. Arbūzai nėra lepūs, bet nemėgsta judinimo, ravėjimų.  Kad nesujudintų žemės ir mažų arbūzėlių, Eglė tarpuose tarp plėvelių piktžoles ne ravėjo, o karpė...  Kai kurie arbūzus augina šiltadaržiuose, bet  pašnekovė pastebėjo, kad jie geriau auga lauke.

Arbūzų augintojai pataria laukiantiems derliaus: kai vaisius būna nemažas, galima apsigauti bandant jį per anksti nuskinti. Reikia žiūrėti, kad būtų nudžiūvęs ūselis prie virkštelės, palaukti dar savaitę – tada vaisius jau sunokęs.

Ūkį plės

Pernai vasara buvo palanki, arbūzai noko gerai, tad šiemet, kai vyras paragino plėsti ūkį, šeima dar atkakliau kibo į darbus. Ši vasara atseikėjo mažiau saulės, kuo jos daugiau, tuo arbūzai saldesni, bet derlius sunoko.

Spalio pradžioje Eglė su Mantu skaičiavo nuskynę apie 700 kg arbūzų. Nors iki šiol pagrindiniai „klientai“ buvo draugai, giminaičiai, su kuriais dalindavosi arbūzais, šiemet Jašinai pirmą kartą išsiruošė į mugę, taigi jų užaugintą produkciją galėjo įvertinti ir pirkėjai.

„Būtume priskynę dvigubai daugiau. Kadangi oras nelabai lepino, džiaugiamės, kad ir tiek yra, nes galvojom, kad nieko nenuskinsim. Išgelbėjo rugpjūtis. Vidutiniškai nuo daigo būna 2–3 arbūzai, o mes skynėme 1–2. Ir svoris gerokai mažesnis. Iš šių sėklų išauga 8–12 kg arbūzai, mums užaugo iki  maždaug 3 kg“, – pasakoja Eglė.

Kitais metais šalia arbūzų lauko atsiras daugiau melionų, Jašinai juos augino ir šiais metais, šie vaisiai ypač kvapnūs ir saldūs, o priežiūra dar paprastesnė.