Vaismedžių ir vaiskrūmių augintojai skaičiuoja matomus nuostolius, bet ramiai priima tokį pavasarį (0)

Jei pasaulyje priskaičiuojamas profesijas reikėtų apibūdinti vienu būdvardžiu, niekas nesuabejotų, jog būdvardis „pavojingiausia“ labiausiai tinka ugniagesiams-gelbėtojams ar policijos pareigūnams. O štai „labiausiai neprognozuojamai“ profesijai be didelių diskusijų būtų priskirti ūkininkai. Ir kuo toliau, tuo labiau ši tendencija ryškėja, nes dažnėjančios gamtos anomalijos kasmet nuskriaudžia kurią nors iš ūkininkaujančių grandžių. Šį kartą kalbame apie sodininkus, kuriems „nuostabus“ 2025-ųjų gegužės mėnuo atnešė net ir iki 99 procentų nuostolių.

Kriaušių – tik dėl savęs

Į paprastą klausimą – kaipgi sodininkai gyvena šį pavasarį, daugiau nei du dešimtmečius rokiškėnus (ir ne tik) gardžiais obuoliais bei sultingomis kriaušėmis lepinantis Marius Bulovas atsako juokdamasis: „Sunkiai, sunkiai, ačiū“.

Toliau sodininkas detalizuoja, kad po beveik visą mėnesį vyravusių darganotų orų vertinti reikia kiekvieną vaismedžių veislę atskirai, tačiau net jei ir liko žiedų ant obelų, tai – nedaug: iššalo apie 80-85 proc. Kriaušių sodininkas apskritai skaičiuoja 99 proc. nuostolių.

 „Gal kažkur „danguj“ viena-kita ir bus, bet tik dėl savęs – paragauti. Tam tikra dalis obelų dar bando megzti vaisius, nes daug priklausė nuo veislės: žiedai atrodo kaip ir tokie pat, tačiau jie labai skirtingai reagavo iš šaltį“, – vaizdu iš savo 10,5 ha sodo dalinosi M. Bulovas.

Planavo visai kitaip

Pašnekovas šyptelėjo prisiminęs balandžio mėn. pradžią ir to mėnesio šilumą, kai prasidėjus vaismedžių žydėjimui buvo pasiruošęs netgi „genėti“ žiedus, nes manė, kad jų bus per daug. Bet įprastai vos keletą dienų su šalnomis turintis gegužis šiais metais buvo negailestingas: „Po pirmų didesnių šalnų jau pasimatė, kad nebus nieko gero: palei žemę temperatūra siekė 7-8 laipsnius šalčio, nors mums, kaip sodininkams, aktualiau yra 2 m. aukštis, kuriame buvo apie minus 4 laipsnius. O tokių dienų, be savaitės pertraukos, buvo tiek, kad turbūt ir rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti. Jau net nebe šalnų, o šalčių“.

Paklaustas, ar nebandė kažkokiais būdais gelbėti savo sodo ir ar apskritai yra galimybių tą padaryti, kai šeimininkauji daugiau nei 10-yje ha, M. Bulovas sakė, kad turint didelius vandens išteklius galima būtų lieti medžius vandeniu, taip užšaldant žiedus – lede nebūna tokio didelio minuso ir žiedas tarsi apšiltinamas.

„Bet tam reikia labai daug vandens, kad ledas butų storas. Galima uždengti obelis agroplėvele ar kūrenti laužus sode. Tačiau jie turėtų būti arti vienas kito ir tam taip pat prireiktų nemažų išteklių. Visi šie būdai veiksmingi, kai šalnų yra diena ar dvi. Tik ne tada, kai skaičiuoji jų keliolika iš eilės. Tad teoriškai apsaugoti galima, praktiškai – ne. Nebent augini vos keletą obelų, tada gal ir gali pasistengti...“, – nors ir kalbėjo apie nuostolius, geros nuotaikos nestokojo sodininkas.

Sodų niekas nedraudžia

Vis tik M. Bulovas derliaus tikisi sakydamas, kad 15 proc. išlikusių žiedų nėra tik 15 proc. sezono derliaus: „Galim pasiekti ir trečdalį ar 40 proc. derliaus. Vis dar tikimės. Po 2­-3 savaičių matysim aiškesnius rezultatus – kaip bus mezgamos vaisiaus užuomazgos. Nes ir medžiai dabar patyrė stresą dėl tokių orų: stengiamės patręšti, paskatinti augimą, nors orai tik dabar tapo tam palankūs – kai šalta niekas nenori ir maitintis“.

Deja, tačiau apie sodininkų patirtų nuostolių kompensavimo sistemą kol kas nekalbama. M. Bulovo teigimu, prieš keletą metų dėl panašių orų padarytų nuostolių vaismedžių augintojams visoje šalyje buvo skirtos išmokos, kurios padėjo atliepti išlaidas medžių priežiūrai. Visgi, kad išmokos padengtų nuostolius, sodininkas sako niekada taip nebuvo ir nebus.

Augmenijos draudimo, kokiu gali džiaugtis kai kurie grūdinių kultūrų augintojai, M. Bulovas sako neturintis: „Mano darbo laukas yra nedraudžiamas. Niekas tokios paslaugos neteikia: gal plotai per maži – juk reikia apmokyti specialistus – ar rizika per didelė. Nežinau, čia draudimo kompanijų reikia klausti“.

Pratę, bet ne tiek

Renata Savickaitė neslėpdama apmaudo skaičiavo, kad ir jos sode šį gegužį nukentėjo apie 80 proc. vaismedžių žiedų. Moters teigimu, žydėjimas buvo kaip niekada trumpas, o ir sukrautus žiedus pakando neįprastai ilgos šalnos.   

„Kokio galima tikėtis derliaus? Tikrai nežinau... Atrodo, kad šalna buvo žemiau, nes viršuje lyg ir geresnis vaizdas, bet per medžių vidurį – juodi žiedeliai. Nežinom, kiek užmegs vaisių, o dar plius jei skaičiuoji, kad kas antri metai „pramečiuoja“ – obelys duoda mažesnį derlių. Pernai džiugino tikrai geras derėjimas, tad šiemet ir taip turėjo būti mažesnis, o dar šios šalnos... Rašiau žalos kompensavimo prašymą rajono savivaldybėje, įvardijau, kad nukentėjo apie 80 proc. kriaušių ir slyvų, obelų gal 70 proc. Į kiekvieną žiedą neįlysi, bet šalnų žala matosi labai“, – apie vaizdą savo sode pasakojo sodininkė pridurdama, kad pirmųjų vaismedžių žydėjimo dienų vaizdas buvo tikrai daug žadantis.

R. Savickaitė prisiminė, kad pernai sodas kentėjo nuo stiprių krušų: „Visą laiką sodininkus, ūkininkus gamta išbando įvairiais būdais... Pernai net du kartus gavom krušos: buvo jau sunokę didžiuliai obuoliai, o nulijo vieną kartą smulkesne, kitą, kaip sakome, graikiškais riešutais. Tada buvo labai gaila skinti obuolius: vieną į pintinę, kitą – ant žemės, nes pramuštas leduko. O jei tokį obuolį nuveši į sandėlį, jis greit ims pūti, sugadins ir kitus obuolius...“.

Sodininkei teliko atsidusti, kad atstovauja sunkiausiai prognozuojamą profesiją ir pripažinti, kad su gamta ir jos siunčiamais išbandymais – nepakariaus.

Kas laukia braškių mėgėjų?

Ne linksmos nuotaikos ir braškių augintojų daržuose. Aurimas Skeberdis juokėsi, kad seniau su kolegomis stengdavosi rinkai braškių pateikti kuo anksčiau, o pastaruosius keletą metų stengiasi, kad smaližiams apskritai tektų bent paragauti.

Apie dešimtmetį braškyną su žmona puoselėjantis vyras prisiminė, kad paskutinieji treji metai buvo būtent tokie, kai atrodo, kad blogiau būti nebegali, o gamta parodo, kad gali.

„Visus metus dirbi ir lauki rezultatų, o ką jau duoda, tą duoda. Žiūrint į braškyną liūdna: apie 70 proc. žiedų nušalo. Stengėmės saugoti, dengėm ir dviem agroplėvelės sluoksniais, šildėm – karštą vėją pūtėm. Gal tuose ploteliuose kažkiek geriau, tačiau tikrai ne stebuklas“, – atsiduso pašnekovas gūžtelėdamas pečiais, kad nebebuvo ką daryti – mėgino nors kažkiek išsaugoti iš turimo 1,5 ha braškyno lauke.

Sušalo net šiltnamyje

A. Skeberdis pasidžiaugė tuo, kad šaltą gegužę kiek geriau išgyveno šiltnamyje augantys uogenojai. Vyro teigimu, kolegos iš Anykščių, Šiaulių sakė net ir šiltnamyje radę nušalusius pirmuosius žiedus.

Maždaug tris savaites su gamta „kovoti“ bandę braškininkai sako laukuose stebintys nušalusius ankstyvųjų veislių žiedus, o dėl vėlyvesnių uogų prognozuoti nieko nesiryžta: „Dėl vėlyvųjų irgi niekas neaišku – jų žiedelių dar nesimato. Priklausys nuo būsimų orų: jei greit sušils, viskas bus staigiai ir trumpai. O jei vėsiau, drėgniau – palaipsniui ir jei išdaigų daugiau gamta nepametės, gal kažkokio derliaus ir sulauksim. Bet galvokim dar ir apie tai, kad viskas soduose – nušalę, o paukščiukai irgi norės valgyti – užpuls. Tad nieko negaliu net svajoti (šypteli – aut. past.)“.

Specialisto teigimu, pasitaisę orai neatstatys šalnų jau paveiktų žiedų, nes braškių kelmelis derlių ruošia rudenį, o pavasarį tik atliepia rudeniop įdėtą darbą: „susiplanuoja“ žiedyną.

Pasmalsavus apie galimas braškių kainas po tokių gamtos išdaigų, A. Skeberdis ramino – šiltnamyje augintos uogos, kuriomis jau po truputį pradeda prekiauti, kainuos tiek pat, kiek kainavo ir pernai.