Buvusi režisierė Rima Driskienė gyvena fotografijomis bei svajone apie fotostudiją (foto) (0)

„Kol paeisiu, tol fotografuosiu“, - sako Kriaunose (Rokiškio rajonas) jau kurį laiką gyvenanti buvusi Panevėžio vaikų ir jaunimo teatro „Drevinukas“ režisierė Rima Driskienė. Išėjusi į pensiją kūrybinga moteris ėmėsi fotografijos. Iš pradžių – mobiliuoju telefonu, o dabar – jau ir profesionaliu fotoaparatu. R. Driskienė fotografuoja viską, ką įdomaus pamato – renginius, žmones, augalus, gyvūnus, peizažus. Paskutinį kartą jos nuotraukos panaudotos V. Jasinevičienės ir V. Sebestinienės tautodailės parodoje „Iš kartos į kartą“ – fotografijų vaizdai atkartoti ant drobės.

Pirmas susitikimas su fotografija – 19-os

Fotografiją Rima atrado, būdama 19-os – tuomet juostiniu fotoaparatu darytos nuotraukos leido prisidurti prie atlyginimo. Fotografijas mergina išmainydavo į maisto produktus. Tada fotografija buvusi gana sudėtingas užsiėmimas – reikėjo nuotraukas ryškinti, naudojant specialius preparatus, džiovinti. Keletą metų taip fotografavusi, Rima turėjo šio pomėgio atsisakyti, nes nebelikdavę laiko nuo šeimos ir darbų. Dabar šį užsiėmimą Kriaunų kaimo gyventoja atrado iš naujo.

Naudoja vis „rimtesnę“ aparatūrą

Rima sako ištisai fotografuojanti kažkur pastaruosius trejus metus. Sūnus iš Anglijos atsiuntė mažą fotoaparatą – vadinamąją „muilinę“. Tada buvusi kultūros darbuotoja susidomėjo gėlėmis – atsikėlusi iš ryto, bėgdavusi žiūrėti, kur kokią gėlę nufotografavus. Po kurio laiko įsigijusi geresnį mobilųjį telefoną, Rima juo pradėjo fotografuoti peizažus. Jai surengus keletą mobiliuoju telefonu darytų fotografijų parodų, dauguma nebūtų patikėję, kad gamtos akimirkos užfiksuotos ne profesionaliu fotoaparatu. Dabar fotografė jau virš metų naudojasi „rimčiau“ atrodančiu profesionaliu fotoaparatu. Ji daug dėmesio internete skiria mokymuisi – aiškinasi fotografijos technines ir menines subtilybes. Nevengia Rima ir nuotraukų koregavimo – kartais keičia spalvas ar, naudodama „fotošopą“, sukonstruoja beveik mistinį paveikslą.

Varžosi su viso pasaulio fotomenininkais

Šiuo metu nemažai Rimos nuotraukų dalyvauja įvairiuose fotografijos konkursuose, kurie vyksta tiek privačiose, tiek viešose fotografijos mylėtojų iš viso pasaulio socialinių tinklų grupėse. Daugiausia fotografė pagautais kadrais dalinasi grupėse „Club of black and white photography“ ir „The universe of colour photography“. Ji yra išrinkta ir pastarosios grupės eksperte. Tai yra nemenkas įvertinimas ir suteiktas pasitikėjimas, kadangi Rima gali patarinėti grupės naujokams, mokyti juos taisyklių. Mat nuotraukos, kuriomis ten dalinamasi, turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taip pat moteris dalyvauja ir kitur socialinėse medijose rengiamuose konkursuose, tačiau paminėtieji – jos mėgstamiausi. Šių grupių nariai balsuoja už jiems patikusias nuotraukas, vienas kitą skatina, drąsina, bendraudami dalinasi patirtimi, po to grupių administratoriai profesionalai renka geriausias mėnesio nuotraukas, kurios gauna sertifikatus, yra publikuojamos fotografijų albumuose. Iš ten dalis nuotraukų patenka ir į komercinius fotografijų tinklalapius, naudojamos kompiuterių ir telefonų ekranų vaizdams bei panašiai. 

Išnaudoja menkiausias progas

Rima stengiasi išnaudoti beveik kiekvieną progą nufotografuoti ką nors įdomaus – pastebi įdomesnę gėlę ar pumpurą – nufotografuoja, taip pat - paukštelį, plunksnelę, keistesnius debesis, vandenį, grybus, stirnas, arklius, rūką, apšerkšnijusį lapą, katiną medyje, neįprastai apšviestą gulbę... Vienu geriausių vaizdų pripažinta Kryžių kalno nuotrauka. Dažni fotografijose - Sartų ežero vaizdai. Apsilankiusi vienos parodos („Iš kartos į kartą“) uždaryme Rima taip pat atrado progą padaryti keletą vykusių fotografijų – pievoje priklaupusios auksaplaukės mergaitės ir jos mamos atvaizdus.

Buvę „drevinukai“ – ir žinomi žmonės

Rima nenoriai kalba apie gyvenimo laikotarpį, paskirtą režisūrai. Vaikų ir jaunimo lavinimui vaidinant bei jų kelionėms po užsienį su pastatytais spektakliais režisierė paskyrė reikšmingą savo gyvenimo dalį. Su savo buvusiais auklėtiniais moteris daug bendrauja – tiek gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose. Dabar jau suaugę žmonės, buvę „drevinukai“, dažnas yra pasiekęs karjeros aukštumų, gerovės, įdomių patirčių. Tarp šių sėkmingų žmonių – buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, buvęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras, dabar - Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos Arnoldas Pranckevičius, viešųjų ryšių specialistas, nuomonės formuotojas Saugirdas Vaitulionis, dainininkė, laidų vedėja, atlikėja, rašytoja, žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė – Daudienė, Panevėžio teatro „Menas“ aktorė Aliona Kuriakina bei dar visa eilė kitų, kuriuos sudėtinga ir išvardinti. Jie apie savo mokytoją atsiliepia tik gražiai, o apie tuos laikus, kai vaidino teatre, atsiliepia su nostalgija. 2019 metais Rimos ir Juliaus Driskių sode buvo pastatyta medinė skulptūra „Drevinukas“, skirta šiam kolektyvui atminti. Jos autorius – Gintaras Varnas. R. Driskienė sako kovo 18-ąją visada švenčianti – mat tą dieną  Panevėžio vaikų ir jaunimo teatrui „Drevinukas“ suteiktas liaudies teatro vardas.

Buvę auklėtiniai jaučia nostalgiją

Štai vienos „Drevinuko“ buvusios aktorės sveikinimas Šv. Kalėdų ir Naujųjų proga: „Mielas „Drevinuk“, būk pasveikintas gražiausių švenčių metuose proga! Šis šventinis metas – tai Kalėdinio stebuklo ir Naujametės pasakos laukimas... Su ilgesiu ir šiluma pamenu tą laiką, kai stebuklą ir pasaką vaikams tekdavo kurti patiems mums, „Drevinuko“ nariams. Jei paprastai vaikai tėvelių darbovietėse Kalėdinę šventę aplankydavo vieną kartą, tai mums, tą šventę kuriantiems, tekdavo laimė dažnai dalyvauti Kalėdinėse šventėse, jose pristatant kalėdinius spektaklius, žaidimus, pasakas... Tapdavome kalėdinių švenčių vaikams vedėjai, artistai, Kalėdų senelio palyda, šventės siela... Kurdavome pasaką ir patys ją įtikėdavome. Tas laikas „Drevinuke“ – buvo pasakiškai nuostabus. Tikiu, kad jis toks pat nuostabus buvo ir kitoms „Drevinuko“ kartoms... Už tą nuostabią patirtą gyvenimo pasaką žemai lenkiuosi „Drevinuko“ fėjai Rimai ir jos bei „Drevinuko“ ištikimam palydovui Juliui.

Linkiu visiems „Drevinuko“ buvusiems (esamiems) nariams ir šio teatro gerbėjams: tegul Naujametinė pasaka atneša Jums tiek džiaugsmo ir laimės, kad užtektų po spindulį visoms būsimoms ateinančių metų dienoms! Būkite dabar ir ateinančiuose metuose sveiki, saugūs, laimingi, kūrybingi ir dovanojantys kitiems įstabiausią stebuklą žemėje – meilę ir patys toje meilėje gyvenkite! Su meile – aš, Renata Dauparienė (buv. Kemundrytė) ir mano buvęs mielas geras laikas „Drevinuke“..., likęs mano sieloje.“ Panašiais linkėjimais dalinasi ne vienas buvęs Rimos auklėtinis.

Žada dar tobulėti

Vis tik per daugelį kūrybos teatre metų būta ir skaudžių akimirkų, kurias iki šiol įvardinti ir aptarti Rimai sudėtinga. Ji sako iš to laikotarpio pasiėmusi su savimi tik gėrį. Šiuo metu daug laiko fotografijai skirianti moteris svajoja apie fotografijos studijos atidarymą. Jį įkurtų savo sodyboje. Moteris sako, kad tobulėjimui ribų nėra, žada dar save tobulinti, daugiau pastudijuoti, ką galėtų daryti geriau.

O „Rokiškio Sirena“ dalinasi dalimi Rimos Driskienės fotografijų ir konkursuose gautais apdovanojimais.